Reiškiamas nepasitenkinimas

Pokalbis apie būsimo terminalo statybas ir jau pradėtus darbus toje teritorijoje tarp miesto mero Arvydo Vaitkaus ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Algio Latako įvyko savivaldybėje.

„Žmonės reiškia didžiulį nepasitenkinimą, kad po jų langais planuojamas terminalas. Miesto administracija per pastaruosius pusę metų ne kartą kreipėsi į visas instancijas, nes šioje vietoje mes nematome uosto plėtros ir uosto terminalų, jie būtų labai arti gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyvena didelis skaičius žmonių“, – atkreipė dėmesį meras.

A. Vaitkus tvirtino, kad taip skubiai susitikimo su uosto vadovu prireikė, nes teritorijos vystytojai jau pradėjo pjauti medžius ir krūmus.

„Ten jau ir taip yra gana daug draužiamųjų ženklų sunkiajam transportui, bet patikinau gyventojus ir dabar tą patį sakau, kad pastatysime tiek ženklų, kad ten joks sunkusis transportas įvažiuoti negalėtų. Tokia yra mūsų politinė nuostata“, – pabrėžė A. Vaitkus.

Prašė stabdyti darbus

Naujajame terminale planuojama lengvųjų automobilių krovos, laikymo ir gabenimo veikla.

Teritorija išnuomota bendrovei „Neto terminalas“.

Įmonė kreipėsi į savivaldybę, kad būtų suteiktas leidimas teritorijoje tvarkyti želdinius, bet miesto atstovė nesutiko jų leisti tvarkyti, kol nebus atliktos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Jei ši žemė buvo priskirta uosto, tai dar nereiškia, kad galima daryti bet ką.

Prašyta pašalinti virš 200 želdinių.

„Gavome informacijos iš bendruomenės, kad toje vietoje jau kertami želdiniai. Nuvažiavę pamatėme, kad brutaliai išpjauti krūmai. Šiandien jau išpjauti ne tik krūmai, bet ir medžiai. Mes paprašėme jų sustabdyti darbus“, – susitikime kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Aplinkos ir klimato kaitos skyriaus laikinoji vedėja Renata Chockevičienė.

Ne asmeninis reikalas

Uosto vadovas teigė nustebęs susitikime nuskambėjusia retorika „uždrausime, neleisime, apstatysime, įpareigosime“.

„Tai nėra kažkokie asmeniniai klausimai. Yra datų sąrašas, kaip šita teritorija tapo uosto žeme. Ji yra valstybės nuosavybė ir valstybė mus įpareigoja, ką šitoje žemėje turime daryti. 1994 m. ši žemė buvo įtraukta į rezervinę uosto teritoriją, paskui ji buvo įtraukta į miesto bendrąjį planą, vėliau – į miesto detalųjį planą. 2022 m. padarytas strateginių pasekmių vertinimas. Visais atvejais dalyvavo savivaldybė ir savivaldybė pripažino, kad šitoje vietoje gali būti vykdoma uosto veikla“, – kalbėjo A. Latakas.

Esą netgi pakeista šios teritorijos paskirtis, nes pradžioje buvo nurodyta, kad čia turėtų būti pasienio kontrolės centras, kur turėjo būti tikrinami visi į uostą atvykstantys automobiliai.

Anot A. Latako, jei ši idėja būtų įgyvendinta, transporto srautai čia būtų buvę milžiniški.

Siūlo ieškoti kompromiso

A. Latako teigimu, Uosto direkcija ilgą laiką neskubėjo šios teritorijos įveiklinti.

2022 m. Valstybės kontrolė atliko detalią visos uosto teritorijos reviziją ir šie sklypai įvardinti tarp neįveiklintųjų.

„Mes ilgai stengėmės šią žemę išnuomoti ir štai 2024 m. mes ją išnuomojome „Neto terminalui“, kuris ir rūpinsis, kaip gauti statybos leidimą ir teritoriją parengti logistinei veiklai. Nelabai suprantu, kur čia Uosto direkcija šiandien pažeidžia kažkokias teises? Šiandien valstybė įpareigoja mus tą teritoriją įveiklinti taip, kad ji netrukdytų gyventojams ir atitiktų visus reikalavimus“, – patikslino A. Latakas.

A. Latakas užsiminė, jei savivaldybei toks variantas netinka, reikia ieškoti būdų, kaip pakeisti Vyriausybės nutarimą, bet miestas turėtų atrasti šešis hektarus, kur uostas galėtų vystyti veiklą.

„Reikia viską matyti ir žmonių akimis. Šiandien mes neturime gero santykio nei su Uosto direkcija, nei Vyriausybės atstovais. Tai yra labai liūdna. Mes beveik pusę metų rašinėjame raštus. Ir jokio atsako, išskyrus neigiamus atsakymus ir, kad mums reikia pragtmatiškai žiūrėti į uosto veiklą, nėra. Jei ši žemė buvo priskirta uostui, tai dar nereiškia, kad galima daryti bet ką. Niekas nedraudžia grąžinti miestui tų teritorijų ir tokiai veiklai ieškoti kitų, kurios yra toliau nuo miesto, o ne tą veiklą vykdyti po gyventojų langais“, – pabrėžė A. Vaitkus.