Nuo sausio 1-osios įsigaliojo privaloma gyvūnų ženklinimo tvarka. Klaipėdiečiai mikroschemomis savo keturkojams draugams turės pasirūpinti per pusantrų metų, o tai jau atlikę – atnaujinti informaciją.

Įsigaliojo naujovė

Nuo šių metų klaipėdiečiai, kaip ir likę Lietuvos gyventojai, privalės paženklinti bei užregistruoti savo šunis, kates ir šeškus.

Šios trys keturkojų rūšys pasirinktos todėl, kad yra imlios pasiutligei. Šunys, katės ir šeškai turi būti skiepijami kasmet.

Gyventojai savo keturkojus draugus mikroschemomis paženklinti bei užregistruoti save, kaip gyvūno šeimininką, privalo per pusantrų metų – iki 2017-ųjų balandžio 1 d. Tiesa, ši tvarka galios augintiniams, kurie pasaulį išvydo iki 2015-ųjų gruodžio 31 d.

2016 m. atvesti gyvūnai turės būti ženklinami per keturis mėnesius nuo atvedimo.

Mikroschema nebus įvedama nepaskiepytiems keturkojams.

Registras, kuriame gyventojai turi užsiregistruoti, pradėjo veikti sausio 4-ąją.

Turės atnaujinti duomenis

„Ženklinimą gali atlikti tik veterinarijos gydytojas, jis taip pat gali ir įregistruoti. Tačiau jeigu gyventojas to nenori, jis gali kreiptis į teritorinę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydamas užregistruoti. Tada jis turės pateikti pažymą, kad gyvūnas yra paženklintas“, – teigė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Į teritorinius minėtos tarnybos padalinius privalės kreiptis ir tie, kurie jau anksčiau yra paženklinę savo gyvūnus. Žmonės turės pateikti dokumentus apie gyvūną ir prašymą, kad duomenys būtų įvesti į registrą.

„Tų duomenų, kurie buvo privačiose duomenų bazėse, neužtenka. Bus reikalingas asmens kodas, kuris anksčiau nebuvo reikalaujamas. Tai naudinga ir pačiam žmogui, nes ateityje, naudodamasis elektronine bankininkyste ar valdžios vartais, jis galės tvarkyti savo duomenis“, – paaiškino pašnekovė.

Ateityje gali atpigti

B.Kymantaitės teigimu, gyventojai raginami neskubėti ir šiomis dienomis dar nepulti ženklinti gyvūnų. Neatmetama, kad bėgant laikui gali kiek sumažėti ir šios paslaugos kaina.

Šiuo metu, anot pašnekovės, bandoma kurti veterinarijos gydytojų bendruomenę, kuri taikytų nuolaidas gyvūnų ženklinimui.

„Sveika konkurencija įves ir mažesnes kainas“, – sakė organizacijos vadovė. Šiuo metu vidutinė gyvūno ženklinimo kaina siekia apie 15 eurų.

Bausmė – netektis

Ženklinimo tikslas, kaip minėta, – kontrolė. Nepasirūpinusiųjų mikroschema gyvūnams, anot pašnekovės, lauks administracinė atsakomybė. Tiesa, kol kas apie kontrolės mechanizmą plačiai nekalbama.

„Dabar negalvojame apie tai, kaip reikės gaudyti tuos žmones, o mąstome, kaip juos reikės šviesti, pasakyti, kad tai nėra valstybės noras pasipinigauti. Pirmiausia, tai yra pačių žmonių ir pačių gyvūnų apsauga“, – teigė B.Kymantaitė.

Naujoji tvarka esą padės taupyti ir mokesčių mokėtų pinigus. Teigiama, kad išlaidos, kurios patiriamos dėl kiekvieno išmesto ar nuskriausto paženklinto gyvūno, atiteks jo savininkui. Pažeidimams kartojantis keturkojis bus atimamas iš jį auginančio gyventojo.

Nepaženklintas pabėgęs gyvūnas bus laikomas bešeimininkiu ir atiteks tam, kas jo panorės. Tikrajam jo šeimininkui esą bus sunku įrodyti savo teises į keturkojį. Tai, teigiama, taip pat bus bausmė jo šeimininkui.