Tokių gaisrų padariniai dažnai būna ypač skaudūs: sudega gyvenamosios patalpos, jose esantis turtas, apsinuodiję smalkėmis žūsta žmonės. Aukų gaisruose, kylančiuose dėl netvarkingų krosnių, židinių, dūmtraukių arba neteisingo jų naudojimo, neišvengiama kasmet. Tai yra viena iš pagrindinių žmonių žūčių gaisruose priežastis.

Pagal turimus statistinius duomenis Klaipėdos apskrityje nuo 2014 metų iki pastarojo laikotarpio kilo 88 gaisrai dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

Primename, kad prieš šildymo sezoną būtina išvalyti suodžius iš dūmtraukių ir krosnių; šildymo sezono metu tai daryti kartą per tris mėnesius. Gaisrai kyla, kai krosnys perkaitinamos, kai prakurai naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Ypač pavojingi krosnių sienelėse atsiradę įtrūkimai ir plyšiai, nes pro juos gali išlėkti kibirkštys ir sukelti gaisrą. Specialistai pataria, kūrenant židinį ar krosnį, nenaudoti šlapių malkų.

Degdamas šlapias kuras kur kas greičiau užkemša dūmtraukius. Šlapios malkos labiau rūksta, išskirdamos labai lipnų, ant sienelių nusėdantį kondensatą. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.

Kol kūrenasi krosnis, nereikėtų išeiti iš namų, draudžiama patikėti jų priežiūrą mažamečiams vaikams. Iškūrenus krosnį, norint, kad ji per greitai neatvėstų, reikėtų per anksti neužstumti sklendės, uždaryti ją tik įsitikinus, kad ugnis baigė degti. Pavojų gyvybei kelia ne tik ugnis, bet ir kūrenimo metu susidariusios smalkės.

Patariame gyventojams susiremontuoti krosnis, išsivalyti dūmtraukius, sutvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius ir atsargiai elgtis su ugnimi: nerūkyti lovose, nepalikti neužgesintos nuorūkos, neleisti vaikams žaisti su degtukais, naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais. Kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei, nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Primename, kad už šių priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą piliečiams yra numatyta administracinė atsakomybė, taikomos baudos nuo 7 iki 72 eurų.

Informuojame, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, jau tradiciškai, spalio–gruodžio mėnesiais vykdo prevencinę akciją „Kūrenkime saugiai“.

Akcijos tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, atkreipdami gyventojų dėmesį į būstuose naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrinę būklę, patarti, kaip juos saugiai eksploatuoti, akcentuoti gaisrinės saugos reikalavimų svarbą, priminti, kaip svarbu rūpintis savo ir aplinkinių saugumu.