Pragaištingi spąstai

Baltijos jūros dugne guli daugiau nei 16 tūkst. nuskendusių laivų nuolaužų. Jų nuolat ieško jūros istorikai, archeologai, lobių medžiotojai ir aštrių nuotykių mėgėjai. Nuskendę laivai gali atverti nuostabų langą į savo laikmečio pasaulį, papasakoti apie išgyventas tragedijas, atskleisti dar neįmintas paslaptis.

Vienas istorinių laivų nuolaužų poligonas, kurį aktyviai tyrinėja suomių ir estų mokslininkai, yra Suomių įlankoje. Dar viduramžiais pietinėje Suomijos pakrantėje švedai pastatė mūrinę pilką Raseborgo pilį. Jos paskirtis buvo kontroliuoti pagrindinius burlaivių maršrutus, kurie vedė į Suomijos įlanką ir joje dominuojantį prekybos centrą Revelį (iki 1918 m.

vasario 24 d. taip buvo vadinamas Talinas). Šiame rajone plytėjo didelis Jusaaro salynas, kuriame gausu įlankų ir salų. Juos supantys vandenys daugeliui burlaivių, blaškomų audrų ar plaukiantiems blogo matomumo sąlygomis, tapdavo pragaištingais spąstais.

Modelis: atkurtas Hanzos laivas, kuris plaukiojo po Baltijos jūrą. (If.fi nuotr.)

Šiandien tai senovės laikus menančių laivų kapinynas. Viena seniausių ir žinomiausių jūrų katastrofos aukų šiame kapinyne yra išskirtinio dydžio „hulk“ tipo Hanzos laivas. Populiariojoje literatūroje jis dažnai klaidingai vadinamas „Hanneke Wrome“, nes tai buvo ne laivo, o jo savininko ir kapitono pavardė. Lemtingą avariją jis patyrė 1468 m. lapkričio 20 d.

Pavojai Baltijos jūroje

Stambiausieji Hanzos sąjungos pirkliai buvo įsikūrę Liubeke ir iš ten siųsdavo laivus pas prekybos partnerius. Viduramžiais plaukioti Baltijos jūra su brangiais kroviniais buvo pavojinga dėl siautėjančių piratų. Pavojų didino ir Danijos karas prieš Švediją. Nors Hanzos pirkliai nesipyko su danais, tačiau jų laivai, keliaujantys į Švedijos karalystės valdas prie Suomijos krantų, smarkiai rizikavo. Pakeliui tekdavo praplaukti Gotlando salą, kuri priklausė Danijai.

Plaukti į šiaurę nuo Liubeko buvo pavojinga. Hanzos laivai, baimindamiesi piratų ir danų, krovinius gabendavo keliais drauge plaukiančiais laivais. Kiekvienas jų būdavo ginkluotas patrankomis ir turėjo būrį kareivių, kurie gynė keleivius, įgulą ir krovinius nuo užpuolikų.

Atkurta: toks įsivaizduojamas nuskendusio laivo kapitonas Hanneke Wrome. (If.fi nuotr.)

Vengdami rizikos, vokiečių pirkliai neretai laivų keliones atidėdavo iki vėlyvo rudens. Tuo metu dėl blogų oro sąlygų danai ir piratai dažniausiai lindėdavo uostuose. Bet ir Hanzos laivams, pastatytiems iš ąžuolo medienos, ne visada pavykdavo įveikti rudenines audras Baltijos jūroje.

Paskutinis reisas

Sulaukus vėlyvo rudens, 1468 m. lapkričio 11 d. iš Liubeko uosto išplaukė keturių laivų vilkstinė šiaurinės Baltijos jūros link. Du laivai plaukė tik iki Stokholmo, o kitų dviejų laukė sunkesnė kelionė iki Revelio.

Vienas iš šių laivų išsiskyrė dydžiu, kokio Liubekas dar nebuvo matęs. Tradiciniai Hanzos kogai buvo 15–20 m ilgio, o šis burlaivis, kuriam vadovavo H.Wrome, buvo beveik dvigubai ilgesnis. Prieš kelionę į jį buvo pakrauta daug medaus, audinių, 10 tūkst. aukso guldenų, auksinių dirbinių. Dabartinė krovinių vertė galėtų viršyti milijoną eurų.

Įvairių šaltinių duomenimis, šiuo laivu išplaukė 40–60 įgulos narių ir 180 keleivių. Tarp jų pati žinomiausia ir garbingiausia buvo Raseborgo pilies valdytojo Laurenso Achelssono žmona Catherine, grįžtanti iš Stokholmo pas vyrą kartu su sūnumi.

Archeologija: nuskendusių laivų tyrinėtojas naras Rauno Koivusaari. (If.fi nuotr.)

Hanneke Wrome burlaivis ir mažesnis jo palydovas jau buvo beveik pasiekę kelionės tikslą, kai pakilo stiprus priešpriešinis vėjas. Jis abu laivus nubloškė Suomijos krantų link. Bangų talžomas didysis Hanzos laivas, pasak liudininkų, akimirksniu nuskendo su visais jame buvusiais žmonėmis. Eskorto laivas į Revelį atplaukė kaip per stebuklą, pasak jo įgulos, padedant Dievui.

Belaukiant sensacijos

Hanneke Wrome burlaivis tikriausiai sudužo atsitrenkęs į Jussaro salyno povandeninius akmenis. Nenuskendusios jo liekanos atsidūrė Raseborgo pilies pakrantėje. Jas uoliai surinko vietiniai gyventojai. Dėl to vyko ilgas diplomatinis susirašinėjimas tarp Liubeko, Stokholmo, Revelio ir L.Achelssono, kurie išgelbėtą krovinį laikė savo nuosavybe. Iš šio susirašinėjimo tapo aišku, kad vietiniai valstiečiai dalį krovinio jau buvo išpardavę.

Iki šiol Talino miesto archyvuose yra išlikęs Hanzos pirklių manifestas Revelio vadovams tikintis atgauti prarastą krovinį.

Hanzos laivo katastrofa prie Suomijos krantų sukėlė nerimą ir liūdesį Liubeke. Uoste buvo pastatytas didelis akmeninis kryžius nelaimės aukoms paminėti. Suomijoje L.Achelssonas pastatė mūrinę bažnyčią, skirtą žuvusios žmonos ir sūnaus atminimui.

Įvertinus laivo sudužimo aplinkybes, Liubeke buvo priimtas nutarimas, kuriuo uždrausta išplaukti į tolimus reisus Baltijos jūroje po Martyno dienos, lapkričio 11-osios. Būtent tą dieną iš Liubeko į savo paskutinę kelionę išplaukė Hanneke Wrome burlaivis.

2015 m. gegužę archeologinio nardymo komanda, vadovaujama patyrusio naro, laivo nuolaužų tyrinėtojo Rauno Koivusaario, paskelbė, kad rado Hanneke Wrome laivo nuolaužas. Vėliau paaiškėjo, kad jos priklauso 18 a. laivui.

Suomijos jūros istorikams ir archeologams žinoma ne taip jau daug viduramžių laivų nuolaužų, išbarstytų šios šalies pakrantėje. Atrasti Hanneke Wrome laivo gerai išsilaikiusias nuolaužas būtų tikra sensacija.