Iš Stokholmo į Lietuvą per Rygos oro uostą norėję sugrįžti klaipėdiečiai vos buvo įleisti į lėktuvą, nors ir turėjo bilietus.

Penkiems uostamiesčio gyventojams iš Rygos oro uosto skrendant į Stokholmą (Arlandą) nekilo jokių problemų, tačiau nesusipratimų neišvengta po paros grįžtant atgal.

Pateikus bilietų rezervacijos lapus, registratorės paaiškino, jog kol kas skrydžių rezervacijos sistemoje nemato, kurios sėdimos vietos klaipėdiečiams yra skirtos. Tokia informacija esą bus pateikta įsodinant į lėktuvą.

Tačiau ir pro vadinamuosius vartus klaipėdiečiai į lėktuvą nebuvo įleisti. Prie jų lūkuriavo dar apie dešimt žmonių, kurie ketino skristi į Rygos oro uostą, o iš jo – į Tel Avivą.

Į lėktuvą be problemų buvo įleisti tik tie žmonės, kurių bilietuose buvo nurodytos sėdimos vietos. Visi kiti liko it musę kandę – registratoriai nieko negalėjo paaiškinti, o tik nustebę žiūrėjo į kompiuterį. Galiausiai jie ėmė tvirtinti, kad skrydžio organizatorius "Air Baltic" pakeitė skrydžių registravimo sistemą ir oro uostų darbuotojų neapmokė, kaip su ja dirbti. Suirzę keleiviai juokavo, kad jiems galėtų būti pasiūlytos nors stovimos vietos.

Klaipėdiečiai ir kiti lūkuriavę žmonės į lėktuvą buvo įleisti po geros valandos, kai jų bilietai iš ekonominės klasės buvo pakeisti į verslo.

Nervinosi ir visi kiti lėktuvo keleiviai, nes jie vėlavo parskristi į Rygos oro uostą.

Į lėktuvą tik su trikdžiais patekę žmonės įtarė, jog problemų dėl įsodinimo kilo todėl, kad "Air Baltic" pardavė gerokai daugiau ekonominės klasės bilietų nei buvo vietų.

Tačiau tokius įtarimus "Air Baltic" rinkodaros ir viešųjų ryšių koordinatorė Rosita Sakalauskaitė kategoriškai atmetė.

Ji nepaneigė, jog Stokholmo Arlandos oro uoste buvo įdiegta nauja "Air Baltic" skrydžių registravimo sistema. Tačiau ji esą įdiegta jau senokai ir darbuotojai tikrai apmokyti ja dirbti, todėl problemų esą neturėjo kilti.

"Iš oro uosto negavome jokių nusiskundimų, apie buvusią problemą sužinojome tik iš jūsų. Tikrai išsiaiškinsime, kas nutiko, kad daugiau tai nepasikartotų", – žadėjo R.Sakalauskaitė.

Ji patikino, jog šis atvejis buvo vienetinis, ir kituose oro uostuose tikrai neužfiksuota skrydžių registravimo sistemos trikdžių.

Specialisto komentaras

Virginija Žegunytė, Civilinės aviacijos administracijos Oro transporto skyriaus vedėja:

Jei keleivis oro uoste patiria problemų dėl vėluojančių ar neįvykusių skrydžių, pirmiausia jis turi rašyti pretenziją aviakompanijai, kurios bilietą turėjo. Bilietas yra sutartis tarp bendrovės ir kliento dėl jo vežimo. Aišku, ne visada skrydžiai vėluoja ar atšaukiami dėl aviakompanijų kaltės, tačiau vis tiek pirmiausia reikia kreiptis į jas. Išmokėtas kompensacijas jos gali išsiieškoti iš kaltininkų regreso tvarka. Žinoma, būna situacijų, kai skrydžiai atšaukiami ar vėluoja dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, vulkano išsiveržimo. Tuomet klientas lieka labiausiai nuskriaustas, nes negali tikėtis atgauti pinigų už bilietus, tačiau aviakompanija žmogumi vis tiek turi pasirūpinti – jį apgyvendinti, kol bus atnaujinti skrydžiai, ar nugabenti į pirminę stotelę. Jei nukentėjusiam klientui dėl kokių nors patirtų problemų nepavyksta susitarti su aviakompanija, jis gali kreiptis į mus, nes mes tokius skundus nagrinėjame.