Parašus rinkusi ir į butą atkakliai besiveržusi moteris vienai daugiabučio namo gyventojai sukėlė ne tik abejonių, bet ir šoką. Namų administratoriai pripažįsta, kad pastaruoju metu po butus vaikščiojantys patys įvairiausi asmenys tampa vis opesne problema.
Susikeitė vaidmenimis
Šiaulių gatvės gyventoja buvo šokiruota, kai į duris paskambinusi moteris atkakliai siekė patekti į butą.
Trumpai paaiškinusi, kad renka parašus dėl medžių genėjimo, ir prieš nosį mojuodama baltais lapais rusakalbė bandė prasibrauti pro šeimininkės rankas į butą.
Klaipėdietę pribloškė tai, kad pagyvenusiai ir aktyviai nusiteikusiai moteriai daug svarbiau buvo patekti į butą, nei surinkti parašus.
Prašalaičiai dažnai skambina į duris ir ko nors pageidauja arba siūlo kokias nors paslaugas, tačiau iki šiol nė vienas nekviestas svečias taip įžūliai dar nesibrovė į butą.
„Atrodė, dar minutė ir parašus rinkusi moteriškė nustums mane į šoną. Susidarė įspūdis, kad ne ji atėjo į svečius, o aš laikinai pas ją pasisvečiavau. Ji elgėsi tarsi buto šeimininkė“, – teigė po keisto apsilankymo vis dar negalinti atsigauti gyventoja.
Buto šeimininkės neigiamas atsakymas dėl medžių genėjimo gerokai nustebino parašų rinkėją. Tada ši ėmėsi naujos taktikos – prisistatė esanti namų valdų darbuotoja.
Šalia namo iš tiesų auga medžiai, tačiau bute gyvenantiems žmonėms jie tikrai netrukdo.
Stebina keisti apsilankymai
Kaip pasakojo tik ką patirto vizito niekaip negalinti pamiršti gyventoja, gal ir nebūtų taip sureikšminusi šio įžūlaus apsilankymo, jeigu tądien laiptinėje nebūtų perskaičiusi namų valdų įspėjimo apie po butus vaikščiojančius parašų bei asmens duomenų rinkėjus.
Pastarieji, surinkę reikiamą informaciją, ją vėliau panaudoja kitiems tikslams, nei iš pradžių buvo paaiškinta.
Įtarimą sukėlė ir tai, jog ir anksčiau ne kartą yra tekę sulaukti keistų apsilankymų, kai teiraujamasi informacijos apie kaimynystėje nuomojamus butus, prašoma padovanoti vaistų ar apsimetama seniems žmonėms padedančia socialine darbuotoja.
Genėjimas kelia aistras
Namą administruojančios bendrovės „Debreceno valda“ direktorius Jevgenijus Sakovskis paneigė, kad pastaruoju metu jų darbuotoja vaikščiojo po butus ir rinko parašus dėl medžių genėjimo, išskyrus vienintelį atvejį Debreceno gatvėje.
Tuomet įmonės vadybininkas iš tiesų rinko gyventojų parašus dėl genėjimo. Direktorius taip pat paneigė, kad pas juos dirba rusakalbė moteris, galėjusi vaikščioti po butus.
J.Sakovskis paaiškino, kad medžių genėjimas yra mokama paslauga, kuri neįeina į techninės namo priežiūros darbų sąrašą. Šią paslaugą teikia ne tik namų valdos, bet ir daugiau uostamiesčio įmonių.
Tačiau tam būtina gauti savivaldybės leidimą.
Kartais už medžių genėjimą sumoka pati savivaldybė, tačiau, kaip pastebėjo namų valdų vadovas, taip buvo seniai. Todėl išlaidas už šiuos darbus turi padengti patys gyventojai.
Būtent dėl šios priežasties renkami jų parašai, tačiau prieš tai žmogus turi būti informuotas, kada bus nugenėti medžiai ir kiek tai kainuos. Jeigu gyventojas sutinka, jam nereikia pateikti savo asmens duomenų.
Surinkus reikiamą skaičių parašų ir jei akivaizdu, kad ši paslauga išties reikalinga, medžiai nugenimi.
Medžių genėjimas dažnai sukelia nesutarimus tarp kaimynų, ypač pavasarį, nes vieni šios paslaugos pageidauja, o kiti kratosi.
„Debreceno valdų“ vadovas vėliau patikslino, kad Šiaulių gatvėje rusakalbė moteris iš tiesų rinko parašus dėl medžių genėjimo – namų valdos sulaukė jos prašymo su keturiais parašais.
Skelbimai vietoj apsaugos
Tačiau J.Sakovskis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu iškyla kita opi problema – iš gyventojų sulaukiama daug skambučių apie po butus vaikščiojančius prašalaičius, kurie nežinia kam renka žmonių asmens duomenis.
Būtent dėl šios priežasties namų valdoms priklausančiuose daugiabučiuose buvo iškabinti įspėjimai gyventojams būti budriems ir neatskleisti savo asmens duomenų žmonėms, kurie juos gali panaudoti neaiškiems tikslams.
Viena priežasčių, taip paskatinusi pasielgti, buvo ir praėjusią savaitę dienraštyje „Klaipėda“ pasirodęs straipsnis „Kare dėl namo – chaosas“, kur minima apie iš gyventojų surinktus parašus ir paskui be jų žinios Registrų centre įregistruotą jungtinės veiklos sutartį.
Tokiu būdu iki tol namų valdų administruotą daugiabutį perėmė viešoji įstaiga.
Ima ir greituosius kreditus
J.Sakovskis spėjo, kad prisidengdami įvairiais kėslais kartais sukčiai iš žmonių išvilioja asmens duomenis, o vėliau panaudoja piktam. Vienas tokių apgavysčių variantų – greitieji kreditai.
Kad pastaruoju metu suaktyvėję ir po butus vaikščiojantys sukčiai tampa vis opesne problema visoje Lietuvoje, klaipėdiečiams patvirtino ir kolegos iš kitų miestų. Ši aktualija buvo aptarta ir Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų suvažiavime.
Tuomet nutarta, kad vienas iš paprastesnių būdų, galinčių padėti apsisaugoti nuo piktadarių, – didesnė informacijos sklaida.
Pasikliauja tik išvaizda
„Debreceno valdų“ direktorius pastebėjo, kad į sukčių pinkles dažnai pakliūva vyresnio amžiaus gyventojai. Todėl laiptinėse pakabinti skelbimai yra labiau skirti sustiprinti būtent jų budrumą.
Vyresni žmonės dažniausiai pagal nepažįstamojo išvaizdą nusprendžia, ar galima juo pasitikėti. Tad jeigu prašalaitis sugeba sukurti patikimo žmogaus įspūdį, išgauti bet kokius asmeninius duomenis nėra sudėtinga.
J.Sakovskis priminė, kad po namus vaikščiojantis namų valdų atstovas turi prisistatyti ir pateikti savo darbo pažymėjimą.
Daugiabučių namų administratoriaus „Mano būstas LT“ komunikacijos vadovas Vilius Mackonis patvirtino, kad sulaukia atsiliepimų ir skambučių iš gyventojų apie renkamus parašus bei asmens duomenis.
Pasak jo, gali kilti įvairių samprotavimų, kodėl tai daroma. Todėl atstovas patarė akyliau pasidomėti parašus renkančio žmogaus tapatybe ir tikslais.
„Mano būstas LT“ atstovas įspėjo, kad namų valdų darbuotojai po butus vaikščioja ir renka parašus tik tais atvejais, kai būtina atlikti darbus, susijusius su daugiabučio namo priežiūra.
Komentaras Aurelija Grikinaitė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyriausioji informacijos specialistė Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, kodėl žmogus renka duomenis. Nereikėtų skubėti viešinti tokių duomenų kaip asmens kodas ar kitus asmeninius dalykus, kai prašoma nurodyti ne tik vardą ar pavardę. Tiesiog reikėtų logiškai pagalvoti, kokiai institucijai žmogus atstovauja ir kokiu tikslu renka tuos duomenis. Jeigu žmogus prisistato kaip kokios nors tarnybos atstovas, reikėtų paprašyti parodyti darbo pažymėjimą, kad būtų galima pasitikrinti jo tapatybę. Kartais vardai ir pavardės kartojasi, tad prašoma nurodyti ir žmogaus asmens kodą, padedantį identifikuoti konkretų asmenį. Tačiau kartais tuo piktnaudžiaujama, tad žmogus turėtų pasverti, ar tuo konkrečiu atveju asmens kodas iš tiesų yra būtinas. Nemažai turėjome užklausimų dėl parduotuvėse išduodamų nuolaidų kortelių, kai prašoma nurodyti ir asmens kodą. Prekybininkai tokios teisės neturi. Parduotuvės privalo išduoti nuolaidų kortelę ir nenurodant asmens kodo, tad pirkėjas pats pasirenka, nurodyti jį ar ne. Kaskart individualiai reikėtų nuspręsti, kada būtina nurodyti asmens kodą. Kai žmogui identifikuoti prašoma parodyti asmens dokumentą, tada gali prireikti ir asmens kodo. Pavyzdžiui, taip gali būti tvarkant dokumentus banke. Kitais atvejais dažnai pakanka nurodyti žmogaus vardą, pavardę ir namų adresą. Tačiau bet kokiu atveju žmogus turėtų neprarasti budrumo ir vadovautis sveiku protu bei neskubėti atskleisti slaptų duomenų svetimam žmogui. |
---|
Naujausi komentarai