Bavarijos žemės mieste Hofe yra unikali vieta – skveras, vadinamas ženklų mišku, garsinantis šį nedidelį miestą visame pasaulyje. Čia tarp gausybės viso pasaulio vietovių pavadinimų netrukus atsiras ir lentelė su Klaipėdos vardu. Klaipėdiečiams Rodionui ir Žanai ji primins apie jų jausmus.

Miestelį išgarsino gera idėja

Hofas, nors ir tebėra nedidelis miestelis, tačiau žinomas pasaulyje dėl prieš porą dešimtmečių pradėto kurti vadinamojo Fernwehpark. Tai reiškia ženklų mišką.

Čia galima valandas apžiūrinėti kelio ženklus, krypčių rodykles, pasienio ženklus, įstaigų iškabas, įvairių šalių automobilių valstybinius numerius. Jų čia jau surinkta apie 60 tūkst.

Iš įvairiausių viso pasaulio kraštų atgabenti ar atsiųsti šie ženklai ne tik įdomūs apžiūrėti, bet ir kalba apie pasaulio įvairovę, apie norą keliauti ir pažinti pasaulį visomis jo spalvomis.

Tačiau lietuviškų ženklų iki šiol čia nebuvo.

Apie 50 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje įkurti unikalų ženklų mišką sumanė dokumentinių filmų kūrėjas Klausas Beeras.

Tokia mintis jam į galvą atėjo apsilankius atšiaurioje Kanadoje vietovėje Watson Lake, kur prieš 70 metų pradėtas kurti panašus parkas. Per šio parko gyvavimo laiką čia buvo sukaupta apie 50 tūkst. rodyklių.

Mintis gimė juokaujant

M.Romerio universiteto studentė klaipėdietė Žana Jegorova pernai rudenį pagal mainų programą vienam semestrui išvyko mokytis į vietos universitetą.

Po kelių savaičių jos aplankyti iš Klaipėdos atvyko ir merginos mylimasis Rodionas Petrovas.

Pora vaikštinėjo po miestą ir susidomėjo unikaliuoju ženklų mišku.

„Tada apžiūrinėjome iškabas ir juokavome, kad būtų šaunu, jei ir Klaipėdos ženklą čia rastume. Bet jokios Lietuvos vietovės lentelės ten nepamatėme. Tada tik ironizavome, bet vėliau galvoje subrendo rimta mintis atvežti mūsų miesto lentelę“, – prisiminė R.Petrovas.

Nusprendė pakviesti į svečius

Pirmasis žingsnis keistos svajonės įgyvendinimo link buvo laiškas K.Beerui.

Į Ž.Jegorovos laišką vokietis atsakė nedelsdamas.

„Jis iškart sutiko priimti mūsų miesto ženklą, nes daugybė žmonių siunčia arba atveža panašius daiktus. Laiške mes papasakojome apie Klaipėdą, kad tai ilgą laiką buvęs Vokietijos miestas, vadintas Mėmeliu. Tuo pačiu laišku pakvietėme jį į svečius. O kai susitikome gyvai, esu tikras, jis suprato, kad mes su Žana mylime vienas kitą ir esame pora. Jautėme jo draugiškumą ir geranoriškumą“, – pasakojo R.Petrovas.

Klaipėdiečiai suprato, kad daugybė žmonių visame pasaulyje žino apie šį mažą miestelį ir jo įžymybę. Jie siunčia ne tik kelio ženklus su vietovių pavadinimais, bet ir gatves, ar net automobilių valstybinius numerius žyminčius ženklus.

Kai kurie užrašai sunkiai įskaitomi, nes atkeliavo iš Afrikos bei Azijos šalių, kur rašoma ne lotyniškais rašmenimis.

Pagalbos ranką ištiesė dėstytojas

Būdamas Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros absolventu, profesionalus dailininkas R.Petrovas ėmė domėtis, kur galėtų gauti standartus atitinkantį kelio ženklą, žymintį miesto pavadinimą.

Paaiškėjo, kad tai nebuvo labai paprasta.

Kad ir kiek kartų mynė valdiškų institucijų slenksčius, vaikinas nei pagalbos, nei supratimo nesulaukė.

Galiausiai R.Petrovas nusprendė kreiptis į savo dėstytoją Alvydą Klimą ir buvo maloniai nustebintas, kad šis pažadėjo padėti.

Klaipėdos dizaino centras, kur A.Klimas dirba, pagamino ženklą visiškai nemokamai. Jį gaminant išlaikytos reikiamos proporcijos.

Kai vaikinas pernai nuvažiavo į Hofą ir vėl susitiko su mylimąja, abiem buvo daug juoko, nes lentelė buvo didesnė už merginą.

O kai pora atsinešė ją prie ženklų miško, suprato, kad Klaipėdos vardas šiame miške bus kur kas ryškesnis ir labiau matomas už daugelio didžiųjų pasaulio miestų ženklus.

K.Beeras tikino, kad lentelė bus pritvirtinta ant ąžuolinio stulpo drauge su kitais neseniai gautais ženklais jau šių metų pavasarį. Paprastai kelis mėnesius jie kaupiami ir, paruošus naują vietą, vienu kartu tvirtinami.

Užrašas primins meilę

„Tai yra pirmas mūsų drauge “pagimdytas„ dalykas. Ilgai prisiminsiu, su kokiu pasididžiavimu nešėme Hofo gatvėmis ženklą. Jaučiamės pakylėti, kad gimto miesto vardas taps plačiau žinomas, be to, atsirado pasauliui plačiai žinomoje vietoje. Universitetas, kuriame mokiausi pagal mainų programą, taip pat labai gerai įvertino tokį žingsnį“, – pasakojo Ž.Jegorova.

Žanai ir Rodionui ši tolimoje Bavarijoje atsirasianti lentelė reiškia kur kas daugiau nei bet kuriam kitam klaipėdiečiui.

„Mums šis įvykis turi simbolinę reikšmę. Perdavę ženklą parkui mes lyg įamžinome tai, kas yra labai brangu ir asmeniška mums abiem – mūsų jausmus vienas kitam. Visą gyvenimą, kad ir kas mums atsitiktų, prisiminimas apie šio ženklo perdavimą mums asocijuosis su laiku, kai mūsų meilė įveikė atstumą ir tik stiprėjo, – atviravo Ž.Jegorova. – Turiu prisipažinti, kad būdama Vokietijoje pajutau, koks brangus man mano gimtasis miestas.“

Žana ir Rodionas mokėsi vienoje mokykloje, tačiau vaikinas yra šešeriais metais vyresnis, tad būdami mokiniai vienas kito nepažinojo.

Vėliau pažintis užsimezgė internetu.

O praėjusių metų vasarą Ž.Jegorova uostamiesčio paveikslų galerijoje aplankė parodą ir atkreipė dėmesį į jai patikusių paveikslų autoriaus pavardę.

Tada, supratusi, kad tai vaikinas, su kuriuo ji bendrauja virtualioje erdvėje, pasiūlė jam susitikti. Nuo pirmojo pasimatymo jie tapo dar artimesni, ir netrukus pamilo vienas kitą.

Rado būdą pasipelnyti

Dabar Hofo ženklų miške galima pamatyti ne tik vietovių vardus, bet ir garsių žmonių autografus. Pradžią tam padarė Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.

Bene prieš dešimtmetį lankydamasis šiame miestelyje jis atvežė Hanoverio ženklą ir pats ant jo pasirašė. Netrukus juo pasekė ir kitos įžymybės.

Čia lankėsi tokie garsūs žmonės kaip Angela Merkel, Arnoldas Schwarzeneggeris, Dalai Lama.

Miestelio žmonės džiaugiasi, kad iš pradžių keista pasirodžiusi idėja kurti tokią išskirtinę vietą netrukus pradėjo nešti jiems pelną.

Čia užsuka gausybė turistų, o tai suteikė galimybę padidinti darbo vietų skaičių, taip pat padidėjo ir miesto pajamos.

Pragmatiškieji vokiečiai sugalvojo, kaip dar labiau pasipelnyti iš žymiosios vietos. Jau įmanoma nusipirkti stulpą ir ant jo tvirtinti, ką tik nori.

Meno žmonės netoliese esančioje kavinėje turi galimybę įsiamžinti atspausdami rankų atspaudus minkštame betone.