- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Sugrįžimas: iš Bretanės regiono Prancūzijoje atvykęs J.Guiffault atsivežė puoštą per karą tėvo išsaugotų dokumentų, kuriuos perdavė Mažosios Lietuvos muziejui.
-
Malūnas: 1942 metais P.Guiffault nusifotografavo Klaipėdoje, ryžių malūno fone.
-
Sentimentai: pernai klaipėdietis E.Kazlauskis (kairėje) parodė F.Leclerc, kur karo metais buvo akmens skaldykla, kurioje dirbo šio tėvas.
Iš nelaisvės – į lagerį
1944-ųjų spalį P.Guiffault žmona gavo iš sutuoktino paskutinį laišką. Metus moteris nežinojo, ar jos vyras gyvas, ir kur jo reikėtų ieškoti.
Tuo metu Klaipėda ištuštėjo, vietos gyventojai pasistengė išvykti.
Prancūzai atsiminimuose minėjo, kad gatvės buvo visiškai tuščios, namai atviri.
Tik kur ne kur galima buvo sutikti tolimos kelionės atsisakiusį senolį.
Vokiečių kariams neberūpėjo saugoti belaisvių. Kažkoks paliegęs vyras šias pareigas ėjo tik formaliai.
Prancūzai nebežinojo, kaip elgtis, ar eiti į darbą.
Supratę, kad sovietų kariuomenė visiškai nebetoli jie nusprendė susirinkti draugėn, pereiti fronto liniją ir kovoti drauge su raudonąja armija prieš nacius.
250 belgų ir prancūzų tikėjosi, kad padės sąjungininkams iškovoti pergalę.
Tada nė vienas jų negalėjo net nuspėti, kad tie, kuriais jie taip tikėjo, taps jų budeliais.
Visi šie vyrai sovietų buvo sukišti į gyvulinius vagonus ir išgabenti į Rytus.
Po ilgos kelionės į nežinią traukinio sąstatas sustojo Tambove. Ten sąjungininkų kariuomenės vyrai buvo kalinami pusę metų.
Visą žiemą jie gaudavo mažesnį nei Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai davinį. Jie buvo verčiami sunkiai dirbti, gyveno žeminėse antisanitarinėmis sąlygomis.
Nenuostabu, kad dalis šių karo belaisvių mirė netrukus po grįžimo namo.
Gegužės 9-osios, sovietų laikomos pergalės diena, sulaukė mažiau nei pusė jų – gyvi liko 120 vyrų.
J.Guiffault pasakojo, jog generolas Charles de Gaulle jautėsi nepatogiai todėl, kad po derybų su Stalinu namo buvo paleista tik mažesnioji dalis karo belaisvių.
Visi kiti iki karo pabaigos palikti sovietų valdžioje ir buvo dar pusmetį kankinami.
Po daug metų J.Guiffault sužinojo, kad pergalės dieną visi prancūzai ir belgai buvo išrikiuoti stovyklos kieme, grojo muzika, o rusų karininkas pranešė džiugią naujieną apie karo pabaigą.
Jis pareiškė, kad grįžę belaisviai turėtų nepamiršti papasakoti saviškiams apie tai, kad sovietų kariuomenė laimėjo karą ir juos išlaisvino.
Tai buvo melas.
Tiems nelaisvėje laikytiems svetimšaliams, kurie turėjo profesiją, buvo siūloma pasilikti Sovietų Sąjungoje, tačiau tokių neatsirado.
Susipažino pakeliui namo
"Mama mums pasakojo dažną dieną su vyresniuoju broliuku eidavusi į geležinkelio stotį laukti grįžtančio tėvelio. Nors neturėjo apie jį jokių žinių, ji tikėjosi, kad jis – jau pakeliui namo. Pasirodo, kai jį drauge su kitais belaisviais paleido iš Tambovo lagerio, nuvežė į Odesą, kur jie visi dar tris mėnesius laukė laivo. Nesulaukė, išvažiavo traukiniais, kol galiausiai per Prahą jie pasiekė Paryžių. Ten buvo repatriantų paskirstymo stotis. Kiekvienas vyras gavo truputį pinigų, maisto ir rūkalų, kad galėtų grįžti namo. 1945 metų rugpjūčio 28 dieną mama gavo telegramą, kuria jai pranešta apie tai, kad tėtis grįžta. Kaimynai mamai paskolino automobilį. Brolis pasakojo prisimenantis, kaip mama parodė jam vyrą su pypke burnoje ir pasakė, kad tai yra jo tėvelis", – dalijosi prisiminimais J.Guiffault.
Vyras pasakojo, kad po karo jo tėvai susilaukė dar dviejų sūnų, vienas kurių jis ir esąs.
P. Guiffault mirė 1981-aisiais, sulaukęs 72 metų. Jis bendravo su keliais likimo broliais.
Vienas jų buvo Francis Leclerc, kuris taip pat buvo karo belaisvis ir beveik visą karą praleido Klaipėdoje. Vyrai susipažino traukinyje pakeliui iš Tambovo lagerio.
Skambino ir iš Norvegijos
Tiesa, šiai draugystei tuomet nebuvo lemta ilgai trukti, nes išsekęs F.Leclerc po poros metų mirė, palikęs našlę ir vienintelį sūnų, kuriam tada tebuvo kiek daugiau nei metukai.
F.Leclerc prieš aštuonerius metus pradėjo ieškoti žmonių, galėjusių Klaipėdoje pažinoti jo tėvą.
Vyras į dienraščio "Klaipėda" redakciją atsiuntė seną nuotrauką. Ji sudomino Antrojo Pasaulinio karo istorija besidomintį karybos entuziastą Egidijų Kazlauskį.
Klaipėdietis surinko labai daug medžiagos apie prancūzų belaisvius Klaipėdoje ir jos apylinkėse.
Pernai F.Leclerc apsilankė mūsų mieste ir kaip J.Guiffault, buvo atsivežęs nemažai nuotraukų bei dokumentų.
Vyras lankėsi akmens skaldyklose, kuriose dirbo jo tėvas, nulenkė galvą kapinaitėse, kur palaidoti geranoriški belaisviams buvę vietos ūkininkai, pamatė kitas vietas, kuriose prieš septynis dešimtmečius ne savo valia buvojo jo tėvas.
"Prieš kurį laiką man skambino norvegas. Jo tėvas taip pat išgyveno panašią istoriją. Mano senelis pasakojo, kad karo metais, kai tarnavo vokiečių kariuomenėje, prižiūrėjo ir vežiodavo į darbą prancūzų belaisvius. Iš jo prisiminimų žinau, kad prancūzai gaudavo laikraščių, šokolado, saldumynais dalindavosi su vietos vaikais. Buvo keli rusų belaisviai, bet konvencija jų negynė, todėl jie vis stengdavosi pabėgti. Juos nakčiai užrakindavo daržinėje", – pasakojo S.Karalius.
Lankytojams žiemą duris atversiančioje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Antrojo Pasaulinio karo ekspozicijoje klaipėdiečiai galės pamatyti prancūzų karo belaisvio laiškus, į tėvynę iš Klaipėdos parsivežtus pinigus, asmens dokumentus bei nuotraukas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras2
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas9
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...