Į Klaipėdos miesto tarybą – Rusijos piliečiai

Nustebino kai kurios pavardės

Mažiausiai keturi Rusijos Federacijos piliečiai, deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą Klaipėdoje, būsimuose rinkimuose pretenduoja tapti uostamiesčio tarybos nariais.

Tai paaiškėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) paskelbus Klaipėdoje valdžios sieksiančių visuomeninių rinkimų komitetų narių sąrašus.

Kai kurie tų narių yra gimę Klaipėdoje, čia deklaruota jų gyvenamoji vieta, tačiau faktiškai (bent vienas jų) pastaruosius metus nuolat gyvena Kaliningrado srityje Rusijoje, o į Klaipėdą atvyksta tik retkarčiais.

Minėti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybės neturi, tačiau nusiteikę tapti Klaipėdos miesto tarybos nariais ir aktyviai dalyvauti miesto gyvenimo tvarkyme.

Liberalus teisės aktas

Pagal Savivaldybių tarybų įstatymą, kuris priimtas 1994 m., svetimos valstybės piliečiai turi teisę ne tik rinkti, bet ir būti išrinkti į vietines tarybas.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė patvirtino, jog dalyvauti savivaldybių rinkimuose kaip kandidatai turi teisę čia gyvenantys Lietuvos piliečiai, ES valstybės narės piliečiai ar kitos valstybės pilietybę turintys asmenys.

Kitaip tariant, savivaldybių rinkimuose kandidatuoti gali nuolatinis tos savivaldybės teritorijos gyventojas.

Įstatymas sako, kad nuolatiniu gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje, taip pat čia gyvenantys ES ar kitų valstybių piliečiai, turintys teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Labai retas atvejis, kai norą kandidatuoti savivaldybių rinkimuose reiškia ne Lietuvos piliečiai.

"Ką reiškia kitų valstybių piliečiai? Tai gali būti ir JAV, ir Rusijos piliečiai taip pat. Labai retas atvejis, kai norą kandidatuoti savivaldybių rinkimuose reiškia ne Lietuvos piliečiai. Pamenu, 2015 m. Vilniaus savivaldybės rinkimuose dalyvavo Mark Adams, kuris tapo pirmasis tarybos narys ne Lietuvos, o kitos ES valstybės pilietis. Tai išimtiniai atvejai, kai tokie asmenys dalyvauja rinkimuose. O į Seimą, taip pat į Lietuvos prezidentus gali būti renkamas tik Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo atveju kandidatas jau negali būti susisaistęs su kita valstybe", – teigė L.Matjošaitytė.

Beje, 2015 m. buvo pakeista Savivaldybių tarybų įstatymo 3 dalis, kuri papildyta nuostata, jog savo gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje reikia deklaruoti 90 dienų iki rinkimų, kad būtų galima dalyvauti vietos rinkimuose.

Rinkimai vyks 2019 m. kovo 3 dieną.

Taigi, tie užsienio valstybių piliečiai, kurie savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo iki gruodžio 3 d., faktiškai turi teisę dalyvauti būsimuose savivaldybių rinkimuose.

Atrado įstatymo landą?

Vienas savivaldybių tarybų įstatymo rengėjas, Seimo narys Arvydas Anušauskas buvo labai nustebęs, kai išgirdo, jog Klaipėdoje į rinkimus įsitraukė ne Lietuvos piliečiai.

Matau, kad šis įstatymas tapo akivaizdžia landa įvairiems veikėjams prilįsti prie valdžios.

"Rusijos Federacijos piliečiai? Bet, kiek pamenu, kai kažkada diskutavome, kalbama buvo tik apie tai, kad rinkti savivaldybių tarybas turi teisę ES valstybių piliečiai, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. O įrašydami frazę "kitų šalių piliečiai" turėta galvoje kad ir Šveicarija, valstybė, kuri nepriklauso ES. Prisimenu tą diskusiją, bet kalbama buvo tik apie tai. Ir jokiu būdu nebuvo kalbos, kad tai būtų Baltarusijos, Rusijos, trečiųjų šalių piliečiai. Matau, kad šis įstatymas tapo akivaizdžia landa įvairiems veikėjams prilįsti prie valdžios. Nežinau, kokiu būdu ji atsirado", – pastebėjo A.Anušauskas.

Parlamentaras pripažino, kad Savivaldybių tarybų įstatymas – vienas dažniausiai taisomų teisės aktų, tačiau, pasirodo, ir čia buvo neapsižiūrėta.

"Man tai yra naujiena", – stebėjosi A.Anušauskas.

Tokia – europinė praktika

Buvęs Klaipėdos meras, parlamentaras Eugenijus Gentvilas, paklaustas, ką mano apie kitų valstybių piliečių dalyvavimą, renkant naują Klaipėdos valdžią, pažymėjo, jog tai yra sena europinė praktika.