Uostamiesčio gyventojai pademonstravo išskirtinį abejingumą, – Klaipėdos rinkėjams nelabai rūpi, kas valdys miestą artėjančius ketverius metus. Vakar tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvavo vos daugiau nei 25 procentai visų turinčių teisę balsuoti miestiečių. Rinkimuose dalyvavusiųjų valia miestą toliau valdys liberalas Vytautas Grubliauskas.

Pasirinko varžybas

54-ose Klaipėdos balsavimo apylinkėse visą dieną žmonių srautai buvo panašūs.

10 val. ryto vidutiniškai 3 proc. klaipėdiečių buvo atlikę pilietinę pareigą rinkti miesto merą.

14 val. duomenimis, Klaipėdoje skirtingose apylinkėse balsavo nuo 11 iki 20 proc., vidutiniškai mieste prie balsadėžių atėjo 15 proc. rinkėjų.

19-tos valandos duomenys taip pat nebuvo džiuginantys – prie balsadėžių atėjo 23,14 proc. balsuotojų. Tai yra iš 134 667 rinkimų teisę turinčių klaipėdiečių, likus valandai iki apylinkių uždarymo, savo valią buvo išreiškę 31 148 žmonės.

Prieš dvi savaites, kai rinkimuose balsuota ne tik už pasirinktą kandidatūrą į mero postą, bet ir už partijas, besiveržiančias į miesto tarybą, klaipėdiečiai buvo kur kas aktyvesni.

Tąkart likus valandai iki rinkimų apylinkių uždarymo balsavusiųjų aktyvumas siekė 33,2 proc.

Galutiniai rezultatai skelbia, kad Klaipėdoje merą rinko 25,3 proc. uostamiesčio rinkėjų.

Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas pasidžiaugė, kad pažeidimų kovo 15-ąją neužfiksuota.

„Drauge su viešosios policijos pareigūnu važinėjome po rinkimų apylinkes, žiūrėjome, ar visur laikomasi tvarkos, ar nebūta skundų, bet viskas buvo ramu. Neaktyvūs buvo ir stebėtojai. Kai kuriose apylinkėse jų nebuvo nė vieno. Stebėtojai labiau pasireiškė, kai atėjo laikas skaičiuoti balsus“, – konstatavo A.Gritėnas.

Rinkimų komisijos pirmininkas spėliojo, ar nebus klaipėdiečiai rinkimus išmainę į „Švyturio“ arenoje vakar vykusias krepšinio varžybas.

Rezultatų laukė be jaudulio

Vidurdienį pasinaudojęs rinkimų teise miesto meras Vytautas Grubliauskas nebuvo linkęs spėlioti, ką jam atneš sekmadienio vakaras.

„Vangiai balsuodami žmonės prisiima atsakomybę už rinkimų rezultatus. Visada norisi didesnio aktyvumo, mažesnis rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėse, ko gero, yra naudingesnis mano kolegei, – vakar pasibaigus balsavimui teigė antrosios kadencijos mero poste siekęs V.Grubliauskas. – Žiūriu į tai labai ramiai ir bet kurį klaipėdiečių pasirinkimą priimsiu. Labai realiai vertinu situaciją. Esu pasiruošęs bet kokiam rinkėjų verdiktui.“

Kalbėdamas apie galimus koalicijos partnerius V.Grubliauskas minėjo, kad dar nesibaigus rinkimams jau būta šiokių tokių ženklų, leidžiančių susivokti, su kuo būtų įmanoma sudaryti sąjungą miestui valdyti.

Laukia statybos ir derybos

„Pirmieji darbai po rinkimų būtų aiškios koalicijos formavimas, programinių nuostatų derinimas tiek miesto taryboje, tiek savivaldybės administracijoje, tiksliau sakant, valdymo struktūrų suformavimas“, – vos išėjęs iš rinkimų apylinkės teigė V.Grubliauskas.

Miesto meru antrajai kadencijai didžiule balsų persvara išrinktas V.Grubliauskas neabejojo, kad jungsis su Rusų aljansu. Neabejotinai, koalicija bus formuojama ne tik iš šių dviejų partijų, tačiau, kas bus kiti jos nariai, meras dar negalėjo pasakyti. Tai, anot jo, priklausysią ne tik nuo norinčiųjų prisijungti, bet ir nuo priimsimų į koaliciją partijų sprendimo.

V.Grubliauskas žadėjo būti kitoks nei pirmosios kadencijos metu – labiau besilaikantis savo pozicijų, labiau ieškantis kompromisų, o nenusileidžiantis.

„Manau, pirmiausiai reikia pabaigti pradėtus darbus. Kalbu apie didžiąsias miesto statybas: baseino statybas, Muzikinio teatro rekonstrukciją, pietinio aplinkkelio, Baltijos prospekto tiesimą, būtiną miestui Bastionų tiltą. Kad šitie darbai nesustingtų, reikės labai intensyviai dirbti tiek miesto taryboje, tiek ginant šiuos projektus Vyriausybėje bei Seime. Taigi laukia labai intensyvus darbas. Jeigu nepavyktų rasti sutarimo, nemokant susikalbėti su šiomis institucijomis, šnekėti apie šių planų įgyvendinimą būtų labai sudėtinga“, – teigė V.Grubliauskas.

Didžiausi išbandymai – šeimai

Aptardamas rinkimų kovą, V.Grubliauskas teigė, kad konservatorės Agnės Bilotaitės rinkimų kampanija pasižymėjo didesniu agresyvumu, kovinga retorika, buvo pažerta įvairių įtarimų bei radikalių pasisakymų. Dalį jų V.Grubliauskas palaikė jaunystės, moteriškosios prigimties apraiška.

Tiesa, pastaruoju metu V.Grubliauskas atviravo, kad jo šeimai teko nelengvų išbandymų, mat mero oponentė negailėjo ne tik kritikos, bet ir asmeniškumų.

Klausinėjamas apie galimus koalicijos partnerius V.Grubliauskas abejojo, ar po tokios aršios ir ne visada korektiškos kovos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai galėtų šlietis prie liberalų.

Liberalų sąjūdžio būstinėje rezultatų skaičiavimą stebėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovė Judita Simonavičiūtė. Ji neabejodama teigė, kad sieks aukšto posto, tačiau dar negalėjo tiksliai pasakyti, kokio. Galbūt tai bus vicemerės pareigos.

Miesto meru antrai kadencijai perrinktas V.Grubliauskas apie personalijas vakar nebuvo linkęs kalbėti, tačiau tikino šiuo klausimu būsiąs tvirtas ir dėl paties siūlomų kandidatūrų pakovosiąs.

Pasiryžusi nenuleisti rankų

A.Bilotaitės partijos kolegos tikino, kad jų atstovė, nors ir nelaimėjo, bet ir nepralaimėjo.

Sužinojusi, kad Klaipėdos mere netapo, A.Bilotaitė nenusiminė. Ji džiaugėsi, kad sujudino liberalų miestu vadinamą uostamiestį. Ji įsitikinusi, kad rinkimų rezultatai galėjo būti kitokie, jeigu į rinkimų kovą būtų įsitraukusi gerokai anksčiau.

Kalbėdama apie itin mažą klaipėdiečių aktyvumą mero rinkimuose A.Biliotaitė užsiminė, kad šio reiškinio priežastis būtina aiškintis kalbantis su politologais. Tuo pat metu reikėtų ieškoti būdų padidinti uostamiesčio gyventojų aktyvumą.

„Pirmą kartą tiesiogiai renkame merą – žmogų, kuris vairuos miesto gyvenimą. Tai yra nemaža atsakomybė. Jeigu vėliau žmonės teigs, kad valdžia bloga, galima bus papriekaištauti tik jiems patiems, nes jie nėjo balsuoti", – komentavo A.Bilotaitė.

Klaipėdoje gimusi ir augusi A.Bilotaitė neslėpė, kad planuoja mieste įsirengti namą. Ji tikino nenuleisianti rankų visus artėjančius ketverius metus ir ateityje dar pakovosianti dėl gimtojo miesto mero posto. Tad savas būstas jai reikalingas ne tik gyvenimui, bet ir darbui.

Rajone – aršiausia kova

Klaipėdos rajono gyventojai buvo dar pasyvesni.

10 val. tik apie pustrečio procento rinkėjų buvo atlikę pilietinę pareigą, 14 val. rinkimų apylinkėse buvo apsilankę tik 12,5 proc. rinkėjų. O 19 val. savo valią buvo išreiškę vos 20,48 proc. balso teisę turinčių rajono gyventojų. Galutiniai duomenys parodė, kad Klaipėdos rajone balsavimo teise pasinaudojo 23,36 proc. rinkėjų.

Tai buvo mažiausias procentas balsavusiųjų visoje Lietuvoje.

Tačiau tarp Lietuvos socialdemokratų partijos atstovo Vaclovo Dačkausko ir Liberalų sąjūdžio deleguotos Audronės Balnionienės virė permaininga kova. Skaičiuojant balsus situacija keitėsi kas kelios minutės ir rinkimų rezultatai nebuvo aiškūs iki pat 23 valandos.

Galiausiai, skaičiai lėmė, kad Klaipėdos rajonui ketverius metus vadovaus V.Dačkauskas.

Kretingos rajone vakar varžėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Juozas Mažeika ir Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Virginijus Domarkas. Rinkimuose pergalę šventė J.Mažeika.

Plungėje Liberalų sąjūdžio atstovas Audrius Klišonis nurungė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionis demokratus atstovaujančią Astą Beierle Eigirdienę.

Šilutėje susirungęs partijos Tvarka ir teisingumas atstovas Vytautas Laurinaitis laimėjo prieš Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatą Arvydą Jaką.

Skuode Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Petras Pušinskas surinko daugiau balsų nei Darbo partijos, Visuomeninio rinkimų komiteto „Permainų laikas“ kandidatė Audronė Pitrėnienė.

Palangoje bei Neringoje merai išrinkti pirmojo rinkimų turo metu.