Uostamiesčio sporto nuosmukis jau rodo grimasas – Londono vasaros žaidynėse Lietuvos garbę gins vos dvi mūsų miesto atstovės – bėgikės Lina Grinčikaitė ir Eglė Staišiūnaitė. Didžiosios Britanijos sostinėje nekovos irkluotojai, sunkiaatlečiai, dviratininkai. Nebus klaipėdiečio net Lietuvos nacionalinėje krepšinio rinktinėje.

Bėgikės medalių nežada

Pastarąjį kartą į uostamiestį olimpinis medalis buvo parvežtas prieš 12 metų – 2000-aisiais iš Sidnėjaus olimpinių žaidynių pasidabinę jais grįžo krepšininkai Eurelijus Žukauskas ir Saulius Štombergas.

Regis, Londono žaidynes Klaipėdos sporto mėgėjams teks stebėti be didesnių vilčių – 100 m bėgikei L.Grinčikaitei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas iškėlė užduotį patekti į 16-tuką, o 400 m distanciją per barjerus įveiksiančiai E.Staišiūnaitei – patekti į antrąjį etapą.

„Ruošėmės, o kaip pasiruošėme, bus matyti žaidynėse“, – teigė L.Grinčikaitės treneris Edmundas Norvilas, Londone padėsiantis ir E.Staišiūnaitei. – Linos savijauta gera, tikiuosi, ji įvykdys iškeltą užduotį."

Prieš ketverius metus Pekine (Kinija) vykusioje olimpiadoje L.Grinčikaitė pateko į pusfinalį, galutinėje įskaitoje užėmė 14-ąją vietą.

„Nors užsibrėžėme būti tarp 9-osios ir 16-osios vietų, būtume laimingi, jei pakartotume praėjusių žaidynių pasiekimą, – atviravo specialistas. – Pakliūti į pusfinalį – fantastika. Tikėkimės, kad Eglė įveiks atrankos varžybas, o vėliau – kaip Dievas duos.“

Tačiau E.Norvilas paliko vilties aistruoliams.

„Gal Lina sugalvos kovoti dėl medalio, – šypsojosi jis. – Kai ji supyksta, tai visko gali būti.“

Paklaustas, ar Klaipėda galėjo turėti ir daugiau lengvaatlečių olimpiečių, treneris paminėjo dar dvi pavardes.

„Realiu kandidatu vykti į Londoną buvo disko metikas Aleksas Abromavičius. Jis irgi ruošėsi, tačiau šiek tiek jam pritrūko, kad įvykdytų olimpinį normatyvą, – tvirtino E.Norvilas. – Galėjome žaidynėse matyti ir 800 m bėgikę Nataliją Piliušiną. Jai laimėti kelialapį į žaidynes sutrukdė trauma.“

Miesto lengvosios atletikos atstovai negali pasigirti olimpiniais rezultatais. Prieš tai žaidynėse dalyvavo du klaipėdiečiai Jadvyga Putinienė, metusi ietį 1980 m. Maskvoje (Rusija), ir Benjaminas Viluckis, sviedęs kūjį 1992 m. Barselonoje (Ispanija). Abu jie liko antruosiuose dešimtukuose.

Rinktinė be klaipėdiečių

Tik po atrankos varžybų į vasaros žaidynes kelialapį laimėjusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Londone medalių sieks be klaipėdiečių.

Visose treniruočių stovyklose dalyvavusiam ir Venesueloje rinktinei bilietą į Didžiąją Britaniją laimėti padėjusiam Tomui Delininkaičiui žaidynes stebėti teks per televizorių. Vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra, padėkojęs klaipėdiečiui už pagalbą, pasirinko kitą žaidėją.

Būtent su populiariausia mūsų šalies sporto šaka siejamos gražiausios uostamiesčio sportininkų pergalės, kurios pasipylė nuo 1968-ųjų žaidynių Meksike (Meksikoje), kur iš Klaipėdos kilęs Modestas Paulauskas užėmė trečiąją vietą. Po ketverių metų Miunchene (Vokietija) jis pasidabino aukso medaliu.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, būrelis mūsų mieste užaugusių krepšininkų džiugino pergalėmis olimpinėse žaidynėse.

Ypač didelis uostamiesčio taikliarankių indėlis iškovojant bronzą buvo 1996 m. Atlantos (JAV) olimpiadoje, kurioje nacionalinės rinktinės garbę gynė trys vyrai: E.Žukauskas, S.Štombergas ir Rytis Vaišvila.

Su krepšiniu gyvenimą susiejęs V.Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius Stasys Kaupys turi savo nuomonę, kodėl rinktinėje neliko klaipėdiečių.

„Anksčiau buvo kone auksinis kelias: krepšinio mokykla – “Neptūnas„ – pajėgiausios Lietuvos komandos: “Žalgiris„, “Lietuvos rytas„ arba pajėgūs užsienio klubai. Dešimtmetį ši sistema neveikia, nes “Neptūnui„ nebereikia perspektyvių krepšininkų, kurie gautų geros patirties būdami Klaipėdos komandoje, – pyko S.Kaupys. – Turime Klaipėdoje krepšinio perliukų, kurių stebėti atvyksta net agentai iš Ispanijos. Štai 208 cm Artūro Gudaičio ir 210 cm Laimio Chatkevičiaus nereikėjo “Neptūnui„. Todėl Laimis išvyko į Ameriką, o Artūras pasirašė sutartį su “Žalgiriu„. S.Štombergas, E.Žukauskas, Arvydas Macijauskas ir T.Delininkaitis prieš išplaukdami į plačiuosius vandenis buvo gavę krikštą “Neptūne„. Dabar to nebėra. Išėję iš krepšinio mokyklos auklėtiniai pasiekia vidutinį lygį ir nustoja progresuoti. Todėl ir rinktinėje nebėra klaipėdiečių.“

Dviratininkai – mūsiškiai?

1988-aisiais Seule gindami SSRS garbę, aukso medaliais nudžiugino dviratininkai Gintautas Umaras ir Artūras Kasputis. Jie su dviem rusais – Viačeslavu Jekimovu ir Dmitrijumi Neliubinu – laimėjo 4 km komandines persekiojimo lenktynes.

Be to, G.Umaras iškovojo antrąjį aukso medalį 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse.

Apie tokias pergales treke šiandien Klaipėdoje galima tik svajoti.

„Kodėl dabar negirdėti apie šios dviračių sporto rungties pasiekimus? – retoriškai paklausęs Vaclovas Šiugždinis, Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius, turėjo mažai guodžiantį atsakymą. – Todėl, kad iš Lietuvos išvykę visi pajėgiausi mūsų dviratininkai, taigi neįmanoma suformuoti rinktinės. Kai mūsų sportininkai iškovojo įspūdingas pergales Seulo žaidynėse, buvo kita sporto sistema. Kad išlaikytume dviratininkus Lietuvoje, turime pasiūlyti tokias pat sąlygas, kokiomis juos vilioja užsienio komandos. O to mes negalime. Apskritai šiandien Lietuvos sporte – įdomi sistema. Iš pradžių reikia pasiekti aukštą rezultatą, tik tuomet sulauksi finansavimo.“

Londone Lietuvos atstovai varžysis plento varžybose.

Mūsų šalies garbę gins Ramūnas Navardauskas, kilęs iš Kvėdarnos, ir šiaulietis Gediminas Bagdonas.

V.Šiugždinis nustebino pareiškęs, jog jie abu tebėra Klaipėdos sporto centro auklėtiniai.

Situacija – paradoksali. Jie Lietuvos čempionate, kai kovojo dėl kelialapių į olimpiadą, atstovavo ne Klaipėdai, o užsienio klubams.

Geriausias šiandien mūsų miesto dviratininkas Tomas Vaitkus dėl keistos atrankos sistemos net nesiekė kelialapio į žaidynes.

„Niekur taip nėra, kad nacionalinėse – vienos dienos varžybose būtų atrenkami dviratininkai, – buvo nepatenkintas T.Vaitkus. – Rinktinės treneris turi stebėti, kaip svarbiausiose tarptautinėse lenktynėse dalyvauja lietuviai ir pagal jų rezultatus formuoti olimpinę komandą.“

Irkluotojai nesiekė bilieto

Klaipėdos sporto aistruoliai į žaidynes ne kartą išlydėjo irkluotojus.

Anksčiau vykusiose žaidynėse neblogais rezultatais džiugino dvivietes valtis irklavę Ričardas Bukys ir Zigmas Gudauskas, Violetos – Bernotaitė ir Lastakauskaitė, vienviete valtimi rungtyniavęs Einaras Šiaudvytis.

Prieš ketverius metus ir šiemet į olimpiadą nedelegavome nė vieno šios sporto šakos atstovo.

Klaipėdos irklavimo sporto centro pirmininkas Liudvikas Mileška tvirtino, kad olimpiečiai augo, kai buvo sudarytos internatinės grupės, į kurias iš rajonų buvo atvežami perspektyvūs jaunuoliai.

„Šiandien negalime rinkti vaikų iš aplinkinių miestelių, nes nėra lėšų, – bėdojo L.Mileška. – Be to, ypač pabrango inventorius – rankų darbo valtys.“

Specialistas neslėpė, kad ieško absoliučių fanatikų, kurie nepaisydami prastų treniruočių sąlygų noriai treniruotųsi.

„Nebeturime tokių sąlygų, kokias turėjome anksčiau, – atsiduso ilgametis irklavimo treneris. – Anksčiau galėjome rengti treniruočių stovyklas užsienyje. Netekę pagrindinio rėmėjo, nebeturime tokios galimybės.“

L.Mileška prisipažino, kad į Londoną jis nežvilgčiojo.

„Į 2012-ųjų olimpiadą netaikėme, – neslėpė jis. – Jei būtume siekę patekti į žaidynes, tai visas rėmėjų lėšas būtų reikėję investuoti į vieną ar du sportininkus. Tuo nupjautume piramidės apačią.“

Dopingo testas atėmė kelialapį

Nemalonus skandalas prieš olimpines žaidynes kilo tarp Klaipėdos sunkiosios atletikos sportininkų. Lietuvos atstovai turėjo vieną kelialapį į Londoną, tačiau dėl teigiamo Aurimo Didžbalio dopingo testo mūsų šalies stipruoliai jo neteko.

Ketveriose žaidynėse dalyvavęs Ramūnas Vyšniauskas geriausiai pasirodė 2004-aisiais Atėnuose, kur užėmė 5-ąją vietą. Kiti startai buvo ne itin sėkmingi. Prieš ketverius metus jis net nebaigė varžybų.

Aistruoliai tikėjosi, jog daug žadantis ir ne vieną įspūdingą pergalę pasiekęs A.Didžbalis Didžiojoje Britanijoje kovos dėl medalių. Teigiamas testas tvojo smūgį pačiam atletui, sporto šakai ir sporto mėgėjams.

Prieš kokius šešerius metus nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Bronislavas Vyšniauskas, į krūtinę daužęsis ir žadėjęs, jog į Londono olimpiadą vyks bent keturi, o gal net ir šeši sunkiaatlečiai, vakar apie tai kalbėti atsisakė.