Buvo laikai, kai į paplūdimį įeinančias moteris pasitikdavo pareigūnas ir liniuote matuodavo, ar sijonėlio ilgis yra deramas. Jeigu sijonėlis būdavo per trumpas – varydavo lauk. Muziejininkai sako, kad taip buvo XX amžiaus pradžioje, kai paplūdimiai tapo mišrūs, o maudymosi kostiumai – atviresni. Tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo įdegis apskritai buvo laikomas prastuomenės ženklu.
„Matome labai įdomius vaizdus – daugybę žmonių, visi jie su kostiumais, damos su suknelėmis, vualiais, skėtukais. Daugiausia, ką sau leisdavo vyrai, – prasisegti švarką“, – pasakojo istorikas Dainius Elertas.
Prieš porą šimtmečių paplūdimiuose stovėjo specialūs maudynių vežimai, kuriuose moterys persirengdavo ir galėdavo bristi į jūrą nestebimos pašalinių akių. O kad išdrįstų niurktelėti į šaltą jūrą, padėdavo vadinamosios maudynių damos.
„Būdavo tokios specialios moterys – stambios, didelės, kurios taip ir vadinosi maudynių damos. Jos eidavo, apkabindavo, panardindavo į tą šaltą vandenį, ištraukdavo iš ten ir panašiai“, – aiškino D. Elertas.
Buvo nustatytos net valandos, kada gali maudytis vyrai, o kada – moterys. Apie tai skelbdavo būgno dūžiai. Kitur vyrams ir moterims būdavo skiriami atskiri paplūdimio ruožai, o juos pažeidus grėsė baudos.
„Tos baudos už įvažiavimą, už pažeidimą ar bandymą priartėti, spoksoti ir panašiai – tas fondas būdavo skiriamas skurdžiausių vietinių gyventojų pašalpoms“, – sakė D. Elertas.
Ilgainiui keitėsi ne tik paplūdimių taisyklės ir apranga. Tačiau mažiau atidengtas kūnas kai kam patinka ir dabar.
XX amžiaus pradžioje Klaipėdoje atsirado ir neva nepadori naujovė – nudistų būreliai.
„Tai susiję su mankštinimosi gryname ore idėja. Žinoma, tai buvo visiškai nepriimtina daugumai“, – pasakojo D. Elertas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tada atsirado paplūdimiai nudistams ir pramogų vietos kurortininkams – vadinamieji kurhauzai.
Pakalbinti parodos lankytojai sakė, kad neigiamai vertintų, jeigu prie paplūdimio stovėtų kazino.
Tačiau mūsų pajūryje anksčiau veikė net keli kazino. Tik dėl jų sukilo moterys.
„Smiltynės kazino buvo uždarytas spaudžiant moterų organizacijoms. Joms nepatiko, nes vyrai pralošdavo pinigus, vykdavo pasilinksminimai kiaurą naktį, kažkas net nusišaudavo“, – pasakojo D. Elertas.
Itin garsi pasilinksminimų vieta buvo Nemirsetoje, pasienyje.
„Ten, pavyzdžiui, Gargždų ir Kretingos merginos važiuodavo uždarbiauti, pigiai ten kainuodavo“, – teigė D. Elertas.
Tačiau taip buvo XX amžiaus pradžioje. O prieš maždaug pustrečio šimto metų jūroje niekas nesimaudė. Net vaikščiojimas pakrante kėlė įtarimų, kad žmogus atėjo rinkti bangų išmestų daiktų arba yra šnipas. Už tai buvo galima sulaukti bausmės.
Pajūrio kurortų idėja į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos, kur tapo madinga prie jūros stiprinti sveikatą.
„Dabartinis vaizdas, jeigu taip struktūriškai pažiūrėtume, gimė kartu su kurorto arba maudynių infrastruktūra. Pavyzdžiui, atsirado pasivaikščiojimo takai, suoliukai, apžvalgos vietos, lauko kavinės“, – aiškino D. Elertas.
Istoriko teigimu, vystantis kurortams gerėjo ir susisiekimas. Iš pradžių į pajūrį poilsiautojai vykdavo karietomis, vėliau atsirado tramvajai ir autobusai, o į Kuršių neriją kursavo garlaiviai ir keltai.
Naujausi komentarai