Pereiti į pagrindinį turinį

Į priekį – su optimizmo dopingu

2009-02-24 09:00
Į priekį – su optimizmo dopingu
Į priekį – su optimizmo dopingu / Nerijaus Jankausko nuotr. Posūkis: atsisveikinusi su didžiuoju sportu J.Putinienė atsidavė kilniam mokytojos darbui.

Ryškiau nei iškovoti prizai spindi legendinės lengvaatletės Jadvygos Putinienės mokinių akys. Metų klaipėdietės rinkimų finalininkė ugdo neįgalius vaikus, skiepydama jiems ne tik meilę sportui, bet ir nepalaužiamą optimizmą.

Tarptautinėse senjorų varžybose moteris tebeskina laurus bei svajoja šiemet į pajūrį parvežti du solidžius medalius: vieną dedikuotų mylimai Klaipėdai, o kitą – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Apie darbą

Ilgametė Klaipėdos pirmosios specialiosios mokyklos pedagogė J.Putinienė – pirmoji miesto sportininkė, patekusi į olimpines lengvosios atletikos varžybas. Ieties metikei 1980-aisiais Maskvoje pavyko iškovoti vienuoliktą vietą.

Nors aukšti rezultatai turėjo atverti kelius dar į dvi olimpiadas, perspektyvios sportininkės ambicijas tarybinės sistemos klerkai negailestingai trypė. "Liūdna sakyti, tačiau turbūt gimiau per anksti, – šyptelėjo J.Putinienė. – Užimdavau prizines vietas, surinkdavau daug balų, tačiau išvažiuoti į užsienį neleisdavo, vis surasdavo įvairių priekabių".

Nedaugelis žino, kad kadaise sportininkei buvo pavykę pasiekti septintą ieties metimo rezultatą pasaulyje.

Nors širdyje kirbėjo nuoskauda, likimo smūgius J.Putinienė atrėmė stoiškai. Atsisveikinusi su didžiuoju sportu moteris kelerius metus Klaipėdoje treniravo jaunimą, tačiau puoselėjo svajonę dirbti mokykloje. J.Putinienė juokauja, kad ją suviliojo galimybė mėgautis ilgomis atostogomis vasarą. Vis dėlto pradėjusi nuosekliai pasakoti apie darbą mokykloje moteris neslėpė, kad šis kelias nėra lengvas ir tikrai ne kiekvienas turi pašaukimą bei užsispyrimo juo eiti.

Jei ne užgrūdinta valia, šio karjeros posūkio galbūt iš viso nebūtų buvę. Panorusiai mokytojauti žinomai sportininkei buvo atšauta, kad toks darbas Klaipėdoje – tikras deficitas, neva prie ugdymo įstaigų driekiasi ilgiausios eilės norinčiųjų tapti kūno kultūros pedagogais. Nurijusi kartėlį J.Putinienė apsisprendė veikti viena – pamačiusi prie tuomet dar nebaigtos įrengti mokyklos lakstančius vaikus jau žinojo, kad tai yra jos šansas.

Kalbant apie savo neįgalius ugdytinius griežtokų bruožų sportininkės veidas spinduliuoja švelnumu: "Turi atrasti kontaktą, suprasti tų vaikų kalbą, mintis. Esu labai laiminga galėdama bent šiek tiek praskaidrinti kažkieno gyvenimą".

Gerų emocijų dovanoja ne tik nuoširdus bendravimas – J.Putinienės ugdytiniams šauniai sekasi varžytis su kitais vaikais iš specialiųjų mokyklų. Jaunieji krepšininkai, lengvaatlečiai iš respublikinių pirmenybių dažnai grįžta su medaliais. "Vaikai net kelias savaites juos išdidžiai ant kaklo nešioja", – šypsojosi mokytoja.

Pačios J.Putinienės prizų lobynas vis auga. Pirmąkart Europos senjorų pirmenybėse sportininkė jėgas išbandė 1990-aisiais. "Tuomet dar nepriklausėme tarptautinei asociacijai, tačiau į Budapeštą jau vežėmės savo trispalvę. Su ja organizatoriai neleido išeiti, tačiau ir svetimos vėliavos nenešėme. Vis dėlto varžybose mums leido dalyvauti. Tąsyk užėmiau antrą vietą", – prisiminė sėkmingą savo antrojo sportinio etapo pradžią klaipėdietė.

Pernai Pasaulio ir Europos pirmenybėse J.Putinienė tapo vicečempione – tiek ieties metimo, tiek rutulio stūmimo rungtyse. Šiemet rimčiausias išbandymas – senjorų Pasaulio pirmenybės, vyksiančios liepos mėnesį Suomijoje.

Apie šeimą

Su vyru Vitu J.Putinienė susipažino studijuodama Lietuvos kūno kultūros institute Kaune – būsimasis sutuoktinis švytavo irklais.

Žiedus sumainiusi pora susilaukė dvynukų. J.Putinienė neslėpė, kad savo sūnus būtų mielai pati treniravusi ir ruošusi sportininkų karjerai, tačiau laisvės vėjai dar nebuvo padvelkę, tad nugalėjo motiniškas atsargumas. "Pati patyriau daug nuoskaudų, todėl nutariau neskatinti vaikų sekti tomis pėdomis", – atviravo lengvaatletė.

Sūnus Marius pasirinko praktišką staliaus profesiją ir jau senokai yra išvykęs dirbti į Norvegiją. Robertas Vilniaus universitete įgijo geologo specialybę ir grįžo į pajūrį – apsigyveno Palangoje.

Energinga močiutė – įkvepiantis pavyzdys dviem anūkėms. Sūnaus Mariaus Lėjai yra beveik septyneri, o Roberto Neringai – dar tik pusantrų metukų.

Apie Klaipėdą

Uostamiesčio žavesį ir trauką J.Putinienė apibūdino jausmingu atodūsiu. "Jūra, jūra!..", – šypsojosi moteris.

Istorine praeitimi, jomarkų papročiais garsiame Luokės miestelyje gimusi būsima sportininkė dažnai vykdavo traukiniu į Klaipėdą aplankyti čia gyvenusių giminaičių ir pasisveikinti su žuvėdromis. Jau tada suprato, kad šis miestas yra jai skirtas.

Įkalbėjusi sutuoktinį lengvaatletė 1970-aisiais pagaliau įgyvendino savo svajonę gyventi Klaipėdoje. Nors nuleidus inkarą pajūryje būta įkalbinėjimų vykti sportuoti į Vilnių, tačiau ieties metikė su šeima atsispyrė vilionėms.

Apie pomėgius

Vyrui Vitui padėjus į šalį irklus pati J.Putinienė sėdo valtin. Žvejyba – viena didžiausių moters aistrų. "Uždarau mokyklos duris ir jau po keliolikos minučių plaukioju mariose!", – džiaugėsi ranka pasiekiamomis vandens platybėmis pedagogė.

Beveik visi J.Putinienės draugai – dėl žvejybos galvas irgi pametę vyrai. Sutuoktinis Vitas su žmona dėl laimikio nesivaržo – mieliau kapstosi lysvėje. "Jis turi sodą, o aš daržą, kitaip tariant, marias", – juokėsi pašnekovė.

Sportininkės širdį stipriau spurdėti priverčia ne tik varžybų, bet ir Baltijos auksas. J.Putinienė apgailestavo, kad šis sezonas pašykštėjo audrų ir gintarų, kurių rinkimas – dar viena pramoga.

Gyvenimo credo

"Reikia turėti tikslą ir jo siekti – nesvarbu, kiek tau metų ir kuo užsiimi. Tai tinka kalbant apie visas gyvenimo sritis", – įsitikinusi J.Putinienė.

Gyvenimiškos išminties moteriai dosniai pažeria ne tik jos pačios patirtis, mėgstamos knygos, bet ir 93 metų kaimynė – senolę mokytoja kasdien aplanko, kad draugiškai pasišnekučiuotų, padėtų buityje. Jei kartais J.Putinienei pritrūksta "parako", garbaus amžiaus bičiulė stumte stumia sportuoti, dalyvauti, nenuleisti rankų. "Grįžtu su medaliais – ir močiutė laiminga", – juokėsi lengvaatletė.

Apie Metų klaipėdietę

Žinią, kad miestiečių valia pateko į Metų klaipėdietės rinkimų finalinį septintuką, J.Putinienė sutiko santūriai, tačiau šiltai sveikino "Klaipėdos" dienraščio iniciatyvą pagerbti aktyvias, visuomeniškas uostamiesčio moteris.

"Puiku, kad darbščios įvairių profesijų atstovės sugeba rasti laiko ir energijos kilniems tikslams, o jų nuopelnai garsina Klaipėdą", – žavėjosi visomis rinkimų dalyvėmis J.Putinienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų