Rinkliava ratuotųjų neatgrasė

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco, pastarąsias kelias vasaras pastebima, kad Smiltynėje didėja transporto priemonių srautai.

Automobilių skaičiaus nepadėjo sumažinti net įvesta rinkliava už stovėjimą.

Ši teritorija priskirta brangiausiai Klaipėdoje – raudonajai zonai. Tad valanda palikti mašiną kainuoja 0,9 euro.

Išaugo ir pėsčiųjų skaičius. Manoma, kad tam įtakos turėjo ir tai, kad šiemet keltas neplaukė iki pat Lietuvos jūrų muziejaus, nes buvo remontuojama krantinė.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad šią vasarą į Smiltynę atplaukę keleiviai buvo paleidžiami tik Senojoje perkėloje. Dėl to labai padaugėjo žmonių, einančių į Lietuvos jūrų muziejų.

Šį savaitgalį po atnaujinimo atsidarys ir jo akvariumas. Tad prognozuojama, kad vasarą pėsčiųjų srautai turėtų dar labiau išaugti.

"Jau šią vasarą Smiltynėje buvo tiršta ir žmonių, ir autobusų, ir arklių, ir traukinių, ir automobilių, ir specialiojo transporto. Tam tikrais momentais gatvė, vedanti į Jūrų muziejų, užsikimšdavo. Buvo pavojinga ir žmonėms, ir arkliams, ir technikai", – tvirtino vicemeras.

Arkliai žvengia, mašinos pypsi

Pasak A.Šulco, į Smiltynę dažniausiai automobiliais atvyksta užsieniečiai. Tad nustatyta rinkliava nebaugina ir transporto srautų šioje teritorijoje nepadeda sumažinti.

"0,9 euro turistams iš užsienio yra zuikio dainos. Jie atvažiuoja, neranda vietos mašinai palikti, pradeda blaškytis, nori apsisukti, susidaro spūstis. Tada sustoja visi. Arkliai žvengia, automobiliai pypsi, pėstieji turi lipti ant sienų, o apie dviratininkus jau net nekalbu", – komentavo vicemeras.

Įvertinus pastarųjų kelių vasarų patirtį, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pavaldiniams pavedė išanalizuoti situaciją ir pateikti priemones, kaip Smiltynėje užtikrinti sklandesnį eismą, išvengti kamšačių, per kiek laiko būtų galima įgyvendinti pakeitimus.

"Siektume, kad Smiltynėje būtų nulinė taršos emisija. Čia važinėtų tik aplinkai nekenksmingas transportas: dviračiai, arkliais traukiamos karietos. Norime, kad šioje teritorijoje visiškai neliktų taršių automobilių. Galėtų įvažiuoti nebent elektromobiliai. Tai tik planai. Kol kas jokių sprendimų priimta nėra", – pasakojo vicemeras.

Turistų neturėtų sumažėti

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad pasaulyje yra daug vietų, kur neįleidžiami automobiliai, tačiau dėl to nesumažėja turistų skaičius.

"Lenkijoje, Zakopanėje, Tatrų kalnuose, yra ežeras. Norint pasiekti šį vandens telkinį, reikia įveikti devynis kilometrus. Eiti gali pėsčiomis arba važiuoti arklių traukiama karieta. Šios paslaugos kaina labai didelė – 50 eurų žmogui. Nors automobiliais negalima pasiekti ežero, žmonės traukia kaip į atlaidus. O Smiltynėje ne tokie jau ir dideli atstumai. Juolab kad kitais metais veikiausiai vėl į Jūrų muziejų pradės plaukti keltas", – pasakojo vicemeras.

Anot mero pavaduotojo, primityviai žiūrint, atrodo paprasta uždrausti automobiliams įvažiuoti į Smiltynę: "Pastatei užkardą ar ženklą, kurį visi plyta vadina, ir visos problemos išspręstos. Tačiau taip toli gražu nėra."

Laukia specialistų išvadų

A.Šulco teigimu, reikia parengti informacinę sistemą. Priešingu atveju, į Smiltynę automobiliais persikėlę poilsiautojai, pamatę, kad negalima važiuoti minėtoje zonoje, pradės blaškytis.

"Vieni važiuos, nepaisydami ženklo, kiti ieškos, kur mašiną pastatyti miške", – numatė vicemeras.

A.Šulcas tvirtino, kad reikia ir tinkamai paženklinti kelius Smiltynėje – įrengti stovėjimo, apsisukimų vietas.

"Specialistų paprašyta pateikti kelis galimus Smiltynės eismo organizavimo raidos variantus. Pažiūrėti, ką jau būtų galima įgyvendinti kitai vasarai, kam reikėtų ilgesnio termino, politinių sprendimų. Artimiausiu metu turėtų būti pateiktos išvados. Esame nusiteikę ryžtingai sumažinti transporto srautus Smiltynėje. Tai turėtų būti vieta, kur žmonės galėtų kvėpuoti grynu oru, o ne išmetamosiomis dujomis", – pabrėžė mero pavaduotojas.