Uostamiestyje bus pradėta geriau rūpintis lietaus nuotekomis ir operatyviau bus šalinamos avarijos. Miesto taryba paskyrė jų tvarkytoją. Ši funkcija pavesta įmonei „Klaipėdos vandenys“.

Paviršinių nuotekų tinklai priklauso miesto savivaldybei. Iki šiol pagal bendradarbiavimo sutartį jas eksploatavo: valė ir atliko technines apžiūras – įmonė „Klaipėdos vanduo“, o avarijas šalino samdomas rangovas.

Nuo šiol viskas bus vienose rankose. Viskuo rūpinsis bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Prognozuojama, kad darbai vyks sklandžiau ir efektyviau.

Miesto savivaldybė lietaus nuotekų tinklų priežiūrai per metus išleidžia apie 90 tūkst. eurų. Paskyrus lietaus nuotekų tinklų prižiūrėtoją, ši suma išaugs iki 120 tūkst. eurų.

Miesto tarybos nariai domėjosi, kodėl taip yra. Įmonės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas aiškino, kad padaugės darbo – jiems reikės rūpintis daugiau tinklų, siurblinių, kuriais iki šiol nebuvo rūpinamasi.

Taip pat domėtasi, ar išaugs mokestis už lietaus nuotekas. Pastarąjį moka juridiniai asmenys. Dabar kubinis metras lietaus nuotekų atsieina 0,12 euro.

Teigiama, kad šis mokestis gali išaugti nežymiai – iki 0,19 euro. Šiauliuose, kur jau yra paskirtas lietaus nuotekų prižiūrėtojas, jis siekia 0,23 euro.

Tarybos nariai klausė ir apie pačią tinklų būklę. L.Makūnas tvirtino, kad ši yra prasta. Rimčiau yra suremontuotos tik magistralinės trasos. Tačiau pabrėžė, kad reikia remontuoti ir kitas.

„Prieš 7–8 metus buvo parengtas lietaus nuotekų tinklų tvarkybos planas. Buvo nustatytos 25 problematiškiausios vietos. Per šį laiką suremontuotos yra tik kokios 5. Skaičiuojama, kad, norint sutvarkyti visus tinklus, reikėtų apie 100 mln. eurų“, – tvirtino vadovas.