Klaipėda sensta. Norint išsaugoti pagyvenusius žmones gyvybingus reikia sukurti sveiko senėjimo koncepciją. Tokį tikslą užsibrėžė kai kurie miesto tarybos nariai, kurie jau kitų metų biudžete prašys pinigų įvairiems senjorų užsiėmimams.

"Visuomenė, ne tik klaipėdiečiai, sensta ir tai visiems aišku", – tendenciją įvardijo Klaipėdos miesto tarybos narys, Strateginės plėtros komiteto pirmininkas Artūras Razbadauskas.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, šiuo metu senu įvardijamas žmogus, sulaukęs 75-erių ir daugiau metų. Asmuo nuo 65-erių iki 75 metų laikomas pagyvenusiu.

Tačiau PSO jau vyksta diskusijos, jog vertėtų peržiūrėti senų žmonių amžiaus ribą ir ją pakelti iki 80 metų. Kitaip tariant, 79-erių žmogus dar būtų pagyvenęs, o jau tik įkopęs į devintą dešimtį – senas.

"Kai visuomenė šitaip sensta, išties reikia kalbėti apie sveiką senėjimą. Dabar senatvę suvokiame tik taip, kad vyresnio amžiaus žmonės geria tabletes ir viskas. Jie uždaryti tarp keturių sienų, žiūri televizorių, nueina tik iki šaldytuvo, nutunka ir numiršta. Turime rūpintis, kad taip neatsitiktų", – entuziastingai kalbėjo A.Razbadauskas.

Jo iniciatyva ir Klaipėdos strateginiame plane iki 2020 metų atsirado įrašas, jog būtina sukurti sveiko senėjimo koncepciją, ją įgyvendinti, taip užimti kuo daigiau senjorų, kad jie jaustųsi reikalingi ir gyvybingi.

"Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jei žmogui, ypač vyresnio amžiaus, stinga veiklos, jis nesijaučia reikalingas, jo sveikata labai pašlyja. Pagrindiniai sveiko senėjimo principai ir yra senjorų užimtumas, fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Šiuos dalykus ir reikia propaguoti", – pabrėžė politikas.

Šiuo metu Klaipėdoje veikia Trečiojo amžiaus universitetas, tačiau jo egzistavimas pakibo ant plauko. "Jį lanko daugybė senjorų ir ne todėl, kad įgytų išsilavinimą, o tam, kad pabendrautų, susirastų bendraminčių, turėtų veiklos. Tačiau miesto valdžia Trečiojo amžiaus universitetui nėra skyrusi nė lito, jį išlaiko Klaipėdos universitetas. Jis taip pat nesitaško pinigais, todėl jau prabilta, jog senjorams malonią veiklą galbūt teks nutraukti", – apie grėsmę prakalbo A.Razbadauskas.

Jis teigė, jog Bendruomenės sveikatos taryba, kuriai politikas vadovauja, teiks ne vieną pasiūlymą, kurios senjorų sveiko senėjimo priemonės būtų finansuojamos iš miesto biudžeto.

"Aišku, pinigų viskam neužteks, bet bent kažkiek reikia skirti. Tie senjorai yra mūsų tėvai, seneliai, greitai ir patys jais būsime. Gal kas nors ir norėtų juos kuo greičiau palaidoti, kad nereikėtų mokėti pensijų, bet mes savo artimais žmonėmis norime džiaugtis kuo ilgiau, todėl reikia suteikti jiems galimybę senti sveikai", – pabrėžė A.Razbadauskas.

Metai Klaipėdos gyventojai Pensinio amžiaus klaipėdiečiai Santykis (proc.)

2013   158541                         35047                                         22,1
2012   160142                         35168                                         22
2011   162134                         34876                                         21,5
2010   168134                         33523                                         20
2009   170699                         33359                                         19,5