Klaipėdiečių meno pasaulyje – dar viena netektis. Savaitgalį apskriejo liūdna žinia apie dailininko Arūno Mėčiaus mirtį. 48-erių menininkas garsėjo savitu kūrybos stiliumi. Linksmas, šmaikštus ir spalvingas jis buvo labai mėgstamas kitų, tad išgirdę apie šio žmogaus mirtį bičiuliai pamanė, jog tai pokštas.

Dienraščio žiniomis, menininkas iš gyvenimo pasitraukė savo noru, palikęs atsisveikinimo laišką, kuriame išreiškė pageidavimą po mirties būti kremuotas.

Menotyrininkui Ignui Kazakevičiui, kaip ir daugeliui A.Mėčių pažinojusių žmonių, dailininko mirtis buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

"Kraupi staigmena. Iš pradžių net pagalvojau – gal čia koks makabriškas pokštas, nes Arūnas buvo labai teatrališkas žmogus. Jis buvo linksmas, šmaikštus, labai paprastas. Jis pats turėjo talentą prie žmonių prieiti ir žmonės aplink jį spietėsi. Jis buvo to nedidelio Meno kiemelio, į kurį telpa kone visa Klaipėda, siela. Mirus A.Mėčiui, mes netekome simbolio ir sielos", – apgailestavo I.Kazakevičius.

Pasak jį pažinojusiųjų, Arūnas nebijojo būti linksmas ir spalvingas. Gal tai buvo maskuotė, kas vyko jo viduje turbūt niekas nežinojo.

"Gal jo dvasioje virė didžiulės dramos, nors jo paveiksluose tų dramų nesimatė. Jis tapė gražų pasaulį, daug gražesnį, nei jis yra iš tikrųjų. Jo paveiksluose nebuvo matyti jokio jo būties šešėlio", – apie A.Mėčių kalbėjo uostamiesčio menotyrininkas.

Pernai per savo gimtadienį, atidarydamas personalinę parodą dienraščiui "Klaipėda" A.Mėčius kalbėjo: "Tikra viskas, kas gimsta iš meilės. Ir klysta tie, kurie skirsto meilę į tikrą ir netikrą, didelę ir mažą, gražią ir negražią. Ši paroda, kurią veikiau pavadinčiau draugų susitikimu mėgstamame bare, prie vyno taurės, skirta katinui, kuris šiais metais mano vidiniam vaikui suteikė daug džiaugsmo valandų. Kažkam jis – tik mažas didelio miesto gyventojas, o man – kūrybos versmė ir įkvėpimas. Lygiai taip ir aš, kažkam esu tik mažas didelio miesto gyventojas, susiliejantis su senamiesčio grindinio akmenimis, o kažkam – mylimas, brangus ir vienintelis, gal net – didis. Taigi ši paroda ne apie katiną, o apie meilę, kuri mažą paverčia didžiu, silpną – stipriu, o paprastą – stebuklingu".

A.Mėčius gimė Klaipėdoje 1965 m. kovo 26 d. 1991 – 1995 m. mokėsi Lietuvos dailės akademijoje. Įgijo dailininko grafiko specialybę.

2002 m. tapo Dailininkų sąjungos nariu. Nuo 2002 m. dirbo Klaipėdos A.Brako dailės mokyklos tapybos, piešimo ir grafikos mokytoju.

Parodose dalyvavo nuo 2000 m. Iki 2011 m. surengė 14 personalinių tapybos bei grafikos parodų, dalyvavo daugelyje Lietuvos ir tarptautinių parodų bei projektų.

A.Mėčius tapė ant drobės, medžio, naudojo akrilą, aliejų, temperą, laką. Darbų siužetai – nuo pasakų groteskiškos realybės iki subtilaus klasikinio portreto ar romantiško peizažo. A.Mėčius iliustravo knygas – Sigito Poškaus "Vieną kartą", Gintaro Grajausko "Naujausių laikų istoriją", savo gyvenimo draugės poetės Dalios Bielskytės "Raudoną". Ši knyga buvo apdovanota Zigmo Gėlės premija.