Insultas – rimtesnė problema, nei su skiepu siejami trombai

Delsti – pavojinga

Spalio 29-ąją minimą Pasaulinę insulto dieną gydytojas primena, kad ši liga yra dažniausia įgytą neįgalumą sukelianti liga ir daroma viskas, kad situacija keistųsi. Žmonės mokomi atpažinti ligos simptomus ir kuo greičiau kreiptis pagalbos, steigiami specializuoti insultų gydymo centrai, kad diagnostikai būtų sugaišta kuo mažiau laiko, o efektyvus gydymas būtų pradėtas kuo skubiau.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nuo 2014 m. veikia Vakarų Lietuvos ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo centras (klasteris). Čia turėtų patekti visi regiono pacientai, ištikti insulto arba įtarus tokią diagnozę.

Specializuotame Insultų diagnostikos ir gydymo centre pacientai gauna pačią geriausią išplėstinę pagalbą. Čia skubos tvarka tikslinama diagnozė. Patvirtinus išeminio insulto, kuris sudaro didžiąją dalį visų insultų, diagnozę, taikomas specialus gydymas, kad sutrikusi galvos smegenų kraujotaka kuo skubiau būtų atkurta. Jei pacientas į ligoninę patenka laiku, susidaręs krešulys gali būti tirpdomas arba šalinamas mechaniškai.

S.Taroza apgailestauja, kad ne visi insulto ištikti pacientai laiku patenka į specializuotą centrą. Pasak neurologo, pasireiškus nors vienam insulto požymiui ar keliems iškart: staigiai prasidėjus vienos kūno pusės (veido ir (arba) rankos, ir (arba) kojos) nusilpimui, aptirpimui, kalbos, pusiausvyros sutrikimui, apakus viena akimi ar atsiradus staigiam stipriam bei iki tol nepatirtam galvos skausmui – būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ją būtina kviesti net tada, kai atrodo, kad simptomai lengvėja bei praeina.

„Kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse, kad ir trumpalaikis, yra klastingas. Kartais atrodo, kad simptomai greitai praeina, tačiau, nenustačius priežasčių ir nesuteikus reikiamos pagalbos, vėliau liga gali smogti dar stipriau“, – įspėjo gydytojas.

Dažniau ištinka ir jaunesnius

Neurologas prisiminė neseną atvejį, kai vidutinio amžiaus pacientas patyrė staigios pradžios stiprų galvos skausmą, tačiau delsė ir nesikreipė į medikus. Po poros dienų žmogų staiga ištiko koma – dėl užleisto insulto ir laiku nesuteiktos pagalbos pacientas ligoninėje mirė.

Insultas gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, net besivystantį motinos įsčiose. Rizika dėl insulto didėja su amžiumi, o didžiausia jo tikimybė – nuo 60 metų.

Pastaraisiais dešimtmečiais insultą patiria vis jaunesni, iki 50 metų pacientai. Kai kurių Vakarų šalių tyrimai rodo, kad jauname amžiuje insultai dažniau nustatomi moterims. Beje, kadangi moterys gyvena ilgiau, ir vyresniame amžiuje insultas dažniau ištinka moteris. Paskutiniai tyrimai rodo, kad vyrams insultai nustatomi rečiau nei ankstesniais metais.

Pasak S.Tarozos, neretai aiškios vienos priežasties, kodėl insultas įvyksta jauname amžiuje, nėra, tačiau tam įtakos turi visuomenėje paplitę kraujagysliniai rizikos veiksniai, kaip padidėjęs ir negydytas arterinis kraujospūdis, cukrinis diabetas, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas bei žalingi įpročiai, psichotropinių medžiagų vartojimas. Galbūt jaunesniame amžiuje dažniau nustatomi insultai ir pagerėjus diagnostikos galimybėms.

Jauniausiems neurologo pacientams buvo vos 30 metų. Jų ligos baigtis susiklostė sėkmingai.

COVID-19 liga ir insultas

Šiandien visuomenė neretai insultą sieja su neigiamu COVID-19 ligos arba vakcinos poveikiu. Neretai skiepytis atsisakantys žmonės tokį savo sprendimą motyvuoja galima insulto ir kraujagyslių trombų rizika.

Pasak S.Tarozos, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos vaistų agentūra pasisako už skiepijimą, kadangi vakcinacijos nauda nepalyginamai didesnė už galimą žalą. Po vakcinacijos nuo COVID-19 ypač retai gali susidaryti trombų, smegenų venose sukeliantys insultą.

Prieš keletą mėnesių Europos vaistų agentūros atlikta analizė parodė, kad iš 34 milijonų paskiepytų „AstraZeneca“ vakcina, smegenų venų trombozė nustatyta 169 atvejais, t. y. vienam iš 201 tūkstančių paskiepytųjų.

Tuo metu insultas nustatomas 1-2 pacientams iš 100, hospitalizuotų dėl COVID-19 ligos.S. Taroza pabrėžė, kad COVID-19 liga sergantys ir insultą patyrę pacientai dažiausiai yra sunkesni neurologinio pažeidimo atžvilgiu ir pasižymi reikšmingai didesniu mirtingumu nei COVID-19 nesergantys, insultą patyrę pacientai.

„Tai, kad COVID-19 sergantys ir insultą patyrę pacientai dažniau miršta, parodė ir mūsų, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl šios ligos gydytų pacientų, analizė.

Vienareikšmiškai galiu teigti, kad skiepijimosi nuo COVID-19 nauda nepalyginamai viršija galimą žalą. Mes rizikuojame kiekviename žingsnyje, net važiuodami automobiliu nežinome, ar nepateksime į avariją. 2020 m. Lietuvos keliuose žuvo 175 žmonės, tačiau dėl to važinėjančių nesumažėjo“, – sakė S.Taroza.

Kuo vyresnis žmogus, tuo insulto pasekmės būna liūdnesnės. Situaciją dar labiau komplikuoja, kai vyresnio amžiaus pacientas susiduria su abiem šiomis ligomis.

„Būna visokių COVID-19 ir insulto kombinacijų. Kartais ištikus insultui pacientas užsikrečia šia infekcija arba pirmiausia užsikrečia, o po to ištinka insultas. Jis gali ištikti ir kaip COVID-19 ligos komplikacija. Rekomenduoju skiepytis, nesureikšminant galimų krešulių rizikos. COVID-19 pasekmės gali būti daug liūdnesnės“, – dar kartą pabrėžė neurologas.

Insultų statistika Lietuvoje

Paklaustas apie insultų statistiką, neurologas pripažino, kad Lietuvoje situacija šiuo klausimu – gana sudėtinga. Nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių realiai susiduria su šia liga. Situaciją iškreipia užsilikęs įprotis rašyti pseudodiagnozes tam tikrais tikslais.

Tokia situacija privedė prie to, kad Lietuva tapo pirmaujanti Europoje pagal insultų skaičių. Pasak S.Tarozos, specializuotų insultų centrų įsteigimas kiek-viename šalies regione prisideda prie tikslesnės statistikos.

Dar prieš keletą metų būdavo nustatoma apie 10 tūkst. insulto atvejų per metus, o pernai – apie 8 tūkst. Neurologas mano, kad statistika artėja prie realybės, teisingiau įvardijant diagnozes. Iš savo praktikos jis nepastebi, kad mažėtų insulto ištiktų pacientų atvykstančių į skubios pagalbos skyrių.

Tiesa, kartais tokių pacientų per parą nepasitaiko nė vieno, o kartais – po 10 ar net 15 per tą pačią parą. S.Taroza kai kuriuos sergamumo insultu padažnėjimus sieja su metų laiku ar netgi darbymečiu. Pavyzdžiui, dažniau insultų nustatoma vasaros metu, esant dideliems karščiams arba pagerėjus orams pavasarį, kai daugiau vyresnio amžiaus žmonių vienu metu tampa aktyvesni, arba rudenį, kai nuimamas derlius. Tačiau dažniausiai tokių atvejų svyravimų nepavyksta konkrečiai susieti su kažkokia aiškia išorine priežastimi.

Sukelia silpnaprotystę

S.Taroza atkreipia dėmesį, kad dauguma insultą patyrusių žmonių lieka daugiau ar mažiau neįgalūs visam gyvenimui. Be to, insultas taip pat yra viena dažniausių demencijos, t. y. senatvinės silpnaprotystės priežasčių. Sergančiųjų demencija, patyrusiųjų insultą slauga ir išlaikymas valstybei brangiai kainuoja ir tampa didele našta.

Pasak neurologo, būtina šviesti žmones, kad jie atpažintų insulto požymius ir laiku kreiptųsi pagalbos. Kita vertus, svarbi ir ligos profilaktika: vyrams nuo 40 metų, o moterims nuo 50-ies rekomenduojama dalyvauti prevencinėje programoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Pagrindiniai insulto požymiai:

Staigus vienos kūno pusės veido, rankos ar kojos nusilpimas, nutirpimas;

kalbos sutrikimas;

apakimas viena akimi;

staigus pusiausvyros;

sutrikimas;

stiprus ir iki tol nepatirtas galvos skausmas.