Komentavo anonimiškai
Vienoje interneto svetainėje viešą atsiliepimą apie Lietuvos kultūros ministeriją parašęs asmuo tvirtino, neva buvo priimtas sprendimas iš šalies bibliotekų pašalinti visus iki 2004-ųjų išleistus leidinius.
„Kodėl sumažėjo knygų? Kodėl tiek suaugusieji, tiek vaikai nebegali rasti kai kurių autorių kūrinių, kurie priklauso pasaulinei klasikai? Pasirodo, protingieji Kultūros ministerijos ponai nusprendė sunaikinti visas knygas, išleistas iki 2004 metų. Kuo remiantis pasirinkta būtent ši data? Kodėl krūvos puikiausių knygų turėjo būti sunaikintos? Kokiame amžiuje mes gyvename, jei Kultūros ministerija naikina kultūrą? O gal ten dirba visiški neišmanėliai?“ – viešai parašė komentatorius, pasislėpęs po anonimo kauke.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė dr. Laura Šimkevičė paaiškino, kad bibliotekos vadovaujasi aiškiai reglamentuotomis procedūromis, o leidinio išleidimo metai niekada nebuvo nurašymo pagrindu.
„Bibliotekų fondų leidiniai nėra nurašomi tik dėl jų išleidimo metų, nes leidinio data nėra savarankiškas ar automatinis nurašymo kriterijus. Daugelyje bibliotekų fondų didžiąją dalį sudaro iki 2004 m. išleisti leidiniai“, – pabrėžė L. Šimkevičė.
Leidiniai niekur nedingsta
Leidiniai išimami iš fondų tik dėl objektyvių priežasčių: fizinės būklės, pasenusios informacijos, visiškos nepaklausos ar perteklinių dubletų.
Grožinė literatūra, pasak specialistės, apskritai nesensta taip greitai, kaip moksliniai leidiniai, todėl klasikos kūriniai iš bibliotekų niekur nedingsta.
Draugijos pirmininkė pažymėjo ir tai, kad bibliotekos atnaujina fondus atsižvelgusios į bibliotekų paskirtį, vartotojų informacijos poreikius ir pagal bibliotekos fondo formavimo prioritetus.
„Leidinių nurašymo procesą reglamentuoja Bibliotekų fondo apsaugos nuostatai, kuriuose aiškiai apibrėžiama dėl kokių priežasčių fondo dokumentai gali būti pripažinti nereikalingais arba netinkamais naudoti ir nurašyti. Dažniausiai leidiniai nurašomi dėl to, kad yra fiziškai susidėvėję, vartotojų prarasti arba sugadinti, pasenusio turinio, neaktualūs bei nepaklausūs“, – teigė ji.
Taip pat leidiniai, turintys kultūrinę ar istorinę vertę, negali būti nurašyti net esant dubletams.
Senos ar retos grožinės literatūros knygos, kurios pasiekia tam tikrą amžių ir vertę, gali būti saugomos ypač vertingų dokumentų fonde ir joms netaikomos jokios nurašymo procedūros.
Bibliotekų fondų leidiniai nėra nurašomi tik dėl jų išleidimo metų.
Teiginiai klaidina
2024 m. buvo atnaujinti Lietuvos bibliotekų fondo nuostatai, sudarant bibliotekoms galimybes perduoti nurašytas ir tolesniam naudojimui tinkamas knygas asmenims.
„Kultūros ministerija bibliotekoms tokio pobūdžio nurodymų neteikia ir neturi galimybių teikti. Visa bibliotekų veikla yra reglamentuota, nuolat vyksta veiklos ir procesų revizija. Manau, kad komentatorius, nežinodamas, kaip ir kokie procesai vyksta bibliotekose, bandė išsakyti savo asmeninį įsivaizdavimą, todėl komentaras nėra pagrįstas“, – atviravo L. Šimkevičė.
Šią situaciją įvertino ir Lietuvos kultūros ministerija – pasak jos atstovų, tokia informacija yra klaidinga.
„Informuojame, kad jokių teisės aktų, kurie įpareigotų išimti iš bibliotekų fondų knygas iki 2004 m., Kultūros ministerija nėra priėmusi“, – nurodė ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius.
Taigi pranešimai apie masiškai naikinamas knygas neturi jokio pagrindo.
Naujausi komentarai