Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas atkreipė dėmesį, kad šįkart išankstiniuose rinkimuose žmonės balsuoja ne taip aktyviai, kaip per pastaruosius savivaldybių rinkimus.

„Paprastai rinkėjų aktyvumą, taip pat ir išankstiniuose rinkimuose, skatina lojalumas kokiam nors konkrečiam politiniam lyderiui. Jei yra stiprių kandidatų, rinkėjai solidarizuojasi ir balsuoja už jį. Iš to, ką matome šiuo metu, galima spėti, kad rinkėjai arba neapsisprendę, arba tiesiog nėra aiškių lyderių“, – svarstė A. Gritėnas.

Pirmąją išankstinių rinkimų dieną Klaipėdos savivaldybėje balsavo 994 rinkėjai – ir klaipėdiečiai, ir kitų vietovių gyventojai.

Pirmąją dieną balsavo ir keturi kandidatai į uostamiesčio merus, taip pat nemažai rinkimuose dalyvaujančių miesto politikų.

Galima spėti, kad rinkėjai arba neapsisprendę, arba tiesiog nėra aiškių lyderių.

Išankstiniai rinkimai vyksta Klaipėdos savivaldybės patalpose Liepų gatvėje.

Čia balsuoti gali visos Lietuvos gyventojai iš bet kurios mūsų šalies teritorijos.

Išankstiniai rinkimai vyks dar ir šiandien, kovo 2-ąją.

Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – rinkėjai pilietinę valią galės išreikšti jau savo rinkimų apylinkėse, kurios darbą pradės 7 val. ryto, balsavimas vyks iki 20 val. vakaro.

Klaipėdoje balsuoti turi teisę 124 638 gyventojai, tai yra 5 tūkst. rinkėjų mažiau nei per 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus.

Iš viso per ketverius metus visoje Lietuvoje rinkėjų skaičius sumažėjo 75 794, tai yra 3 proc.

Ne visose Vakarų Lietuvos savivaldybėse rinkėjų skaičius sumenko, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone per ketverius metus jų padaugėjo nuo 47 262 iki 52 724.

Palangoje taip pat išaugo balso teisę turinčių gyventojų. Per 2019 m. rinkimus jų buvo 14 632, o šiemet jau 15 438.

Tas pats ir Neringoje: 2019 m. čia buvo 4 388 balso teisę turintys gyventojai, o dabar jau 4 695.

Beje, šiose savivaldybėse išankstiniuose rinkimuose, skirtingai nei Klaipėdoje, rinkėjai kol kas balsuoja aktyviau nei per pastaruosius rinkimus.