Klaipėda ir klaipėdiečiai atlaikė tris dienas trukusią Jūros šventę. Organizatoriai mano, kad šių metų jubiliejinėje vasaros fiestoje buvo kur kas daugiau žmonių nei pernai, tačiau pavyko suvaldyti situaciją mieste ir išvengti incidentų.

Pagerbė ir Prezidentė

Šeštadienio rytas Klaipėdoje prasidėjo tradicija tapusia žuvusiųjų jūroje pagerbimo ir vainikų nuleidimo į vandenį ceremonija.

30 laivų flotilė, atstovaujanti įvairioms valstybinėms, taip pat Klaipėdos uosto organizacijoms ir bendrovėms, tarp jų ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivai "Aukštaitis" ir "Šakiai", išplaukė į jūrą.

Šioje jubiliejinės šventės ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Iš laivo "Aukštaitis" į jūrą iškilmingai buvo nuleisti Prezidentės, Lietuvos karinių jūrų pajėgų, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų, Klaipėdos ir Biržų savivaldybių, JAV ambasados, Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos konsulatų Klaipėdoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos bei Lietuvos jūrininkų sąjungos vainikai.
Tai – viena seniausių Jūros šventės tradicijų, užgimusių dar 1934 metais organizuojant pirmąją tokią šventę Klaipėdoje.

Istorinių laivų atgimimas

Vienas svarbiausių šventės akcentų – istorinių laivų paradas. Trečią kartą Danės upe plaukė istoriniai laivai, primindami visai Lietuvai, kad esame jūrinė valstybė, turinti jūrinį paveldą ir kurianti naujas jūrines tradicijas.
Tarptautiniame istorinių laivų parade "Dangės flotilė" dalyvavo 16 laivų ir senesnių nei 50 metų jachtų iš Lietuvos, Rusijos bei Vokietijos.

Flotilės puošmena – tradicinės plokščiadugnės Kuršių marių burvaltės kurėnai. Jų flotilėje – net keturi.
Šalia plaukė ir mažesnės šių burvalčių tipo "sesės" – venterinės valtys. Taip pat Didžiosios Bankos dorė – irklinė XIX–XX a. vidurio valtis, naudota menkių žvejybai Šiaurės Rytų Atlante.

"Kaip ir pernai, itin egzotiškas susisiekimo vandeniu priemones atsigabeno muziejininkai iš Kaliningrado. Tai krepšį primenanti valtis, tradicinė pietvakarių Anglijos, Velso, Škotijos ir Airijos vandens transporto priemonė, vadinama "coracle" – žvejų luoteliu. Ji pernai buvo pastatyta Archangelsko apskrityje", – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nika Puteikienė.

Laimėjo nepralenkti dragūnai

Dar vienas renginys, pritraukęs didžiulį gerbėjų būrį, buvo "drakonų" lenktynės. Ketvirtą kartą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuotose pramoginėse vikingų "drakonų" laivų lenktynėse dalyvavo rekordinis 34 komandų skaičius. Šiais metais Uosto direkcijos taurę laimėjo pirmąkart šiose lenktynėse dalyvavę Dragūnų bataliono kariai.

Į finalinę kovą dėl taurės stojo klubo "Jūrų velniai" ir Dragūnų bataliono kariškių komandos. Pastarieji šiose varžybose dalyvavo pirmą kartą, bet parodė labai aukštą rezultatą. 600 metrų ruožą jie nuplaukė per 2 minutes ir 49 sekundes. Jų varžovai pirmajame etape kariškius lenkė 1 sekundę, tačiau finale kariūnai buvo stipresni.

Mažąjį finalą laimėjo teniso mėgėjų klubas "Kogas", O mėgėjų taurė atiteko Klaipėdos konteinerių terminalo komandai.

Valtyse buvo 8 irkluotojai, vairininkas ir būgnininkas. Varžybose dalyvavo ir dienraščio "Klaipėda" komanda.
Lenktynėse grūmėsi ir politinių partijų komandos – socialdemokratai, konservatoriai bei liberalai. Labiausiai džiaugėsi socdemai, aplenkę savo politinius konkurentus ir "drakonų" lenktynėse užėmę 11 vietą.

Stulbino fontanų šou

Dar vienas Jūros šventės renginys, sukėlęs ažiotažą, buvo šokančių fontanų šou. Tūkstančiai žmonių jau penktadienio vakarą spraudėsi ant Jono kalnelio šlaitų, kad galėtų pamatyti patį ryškiausią fiestos akcentą.

Per pirmąjį pasirodymą visi norintieji nesutilpo ant Jono kalnelio, kad pamatytų unikalų reginį pagal specialiai iš gražiausių jūrinių ir meilės dainų sukurtą garso takelį, trukusį 25 minutes.

"Tikėjomės, kad tai tikrai bus įstabus reginys, ko nėra turėjusi Klaipėda. Manėme, jog dauguma Jūros šventės dalyvių aplankys šį šou, tačiau tikrai nesitikėjome, kad kils toks ažiotažas. Kiek žmonių pažiūrėjo fontanų šou, net negalime suskaičiuoti", – teigė šou mecenato bendrovės "Klaipėdos nafta" atstovė Indrė Milinienė.

Tiesa, vieną pasirodymą teko nutraukti ir iš vandens išgriebti įkaušusį vyrą. Nes fontanų įrenginiai buvo sumontuoti Jono kalnelio kanale po vandeniu. Kilo pavojus, jog žmogus gali kliudyti elektros tiekimo kabelius.

Dienraščio "Sėkmės burės"

Šiemet per Jūros šventę dienraščio "Klaipėda" darbuotojai kvietė lankstyti gero vėjo bures, parašyti ant jų linkėjimą ir taip simboliškai pritraukti sau sėkmę.

Dienraščio "Klaipėda" rinkodaros projektų vadovė Monika Saltonė pasakojo, jog šių metų sumanymas per Jūros šventę buvo sudaryti galimybę klaipėdiečiams simboliškai sugaudyti gerus vėjus ir juos nukreipti reikiama kryptimi.

"Siūlome palinkėjimą parašyti sau, ką nors gražaus palinkėti savo šeimai ar tėveliams. Dažniausiai linkima sveikatos. Keista, bet netgi vaikai sau linki sveikatos", – pasakojo dienraščio "Klaipėda" akcijos asistentė Irena.

Mažosios burės su palinkėjimais buvo sukabintos ant didelės dienraščio "Klaipėda" burės.

"Žmonės nuoširdžiai džiaugėsi šia idėja, labai noriai lankstė bures, kai kurie atsinešė ir savo išlankstytas. Pernai buvo panaši akcija, surinkome per 500 išlankstytų žuvyčių, o šiais metais veikiausiai bus daugiau nei tūkstantis "sėkmės burių". Po šventės visus šiuos norus saugosime savo dienraščio istoriniame muziejuje", – teigė M.Saltonė.

Žmonių – daugiau nei pernai

Viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys neabejojo, kad šių metų šventėje žmonių buvo daugiau nei pernai. Penktadienį jų srautas buvo labai didelis, šeštadienį miestas irgi buvo pilnas.

"Per pagrindinį koncertą Kruizinių laivų terminale buvo sausakimša, tuo pačiu metu fontanų šou visi norintys jį pamatyti negalėjo, Teatro aikštė per G.Paškevičiaus koncertą irgi buvo pilna. Sprendžiant pagal mūsų internetinio puslapio lankomumą, jei pernai per mėnesį apsilankė 80 tūkst. žmonių, tai šiais metais jų buvo 100 tūkstančių", – teigė R.Žiubrys.

Šalies Prezidentei D.Grybauskaitei žmonių masė irgi paliko labai didelį įspūdį, tad ji juokavo, jog į Klaipėdą turbūt susirinko milijonas žmonių.

Šokdino gelbėtojus

Tačiau švęsti laiko turėjo ne visi. Klaipėdos gelbėjimo tarnybos darbuotojams didžiausią rūpestį kėlė ne jūroje besimaudę ir atsargumo nepaisę poilsiautojai, bet į Danės upę nuo tilto ar krantinių šokinėjantys neblaivūs klaipėdiečiai ir svečiai.

Mat šeštadienį oro temperatūra Klaipėdoje siekė 33,5 laipsnio karščio. O karščio indeksas buvo net 39 laipsniai. Tai yra jau beveik pavojinga sveikatai.

Įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki tvirtino, kad šventės dalyviai atrado būdą, kaip atsigaivinti. Svilinant alinančiam karščiui, sutemus žmonės masiškai maudėsi Danės upėje.

"Maudosi vakarais ir naktimis. Tarp besimaudančiųjų ypač daug neblaivių asmenų. Gerai, kad kol kas išvengėme nelaimių. Gelbėtojai per šventę upėje dirbo iki antros valandos nakties, patruliavo kateriais", – tvirtino A.Siakki.

A.Siakki teigimu, besimaudantieji dažniausiai mėgino perplaukti upę iš vieno kranto į kitą, bandė plaukti į Kuršių marias, taip pat ir vandens dviračiais.

Vienas asmuo, įšokęs į Jono kalnelio kanalą, šaukė, kad skęsta. Į įvykio vietą atskubėjo gelbėtojai, ugniagesiai, greitoji. Paaiškėjo, jog vyriškis juokavo.

Policijos pareigūnai vien šeštadienį pradėjo 7 ikiteisminius tyrimus, visus – dėl vagysčių. Švente besidžiaugiantys žmonės menkai saugojo savo daiktus.

Vietoj alaus – vapsvos

Jūros švente alsuojančioje Klaipėdoje darbo nestokojo ir medikai. Per nepilnas devynias valandas šeštadienį uostamiestyje gydytojų pagalbos prireikė 85 žmonėms.

Šeštadienio rytą iš kolegų perėmus pamainą, nuo 8 iki 17 valandos pas pacientus jiems teko važiuoti 85 kartus.

"Labai daug traumų, teko padėti padauginusiems alkoholio, nemažai vapsvų įgėlimo atvejų. Geria alų su įkritusia į stiklinę vapsva, ir ta įgelia. Tenka gelbėti. Žmonės alpsta ir nuo karščio. Turime tiek darbo, kad nėra kada atsikvėpti", – vakar teigė Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos dispečerė.

Žmonės elgėsi kultūringiau

Šventės dalyviai atkreipė dėmesį, kad biotualetai savo kvapais šį kartą nesukėlė diskomforto, nors kai kurie jų buvo pastatyti arti mugės prekiautojų palapinių. Tualetai buvo valomi po kelis kartus per dieną. Mieste buvo pastatyta daugiau nei 200 tualetų.

"Yra ir nuniokotų gėlynų, bet nuostolius skaičiuosime, kai išvažiuos visi svečiai ir dalyviai. Teks atsodinti", – neslėpė bendrovės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas.

Kaip ir kasmet per Jūros šventę, upėje plūduriavo plastikinė tara, kitos šiukšlės. Klaipėdos tarybos narė Lilijana Petraitienė tikino, jog ji kartu su savo kolegomis sėdo į 6 baidares po du žmones ir aprinko dalį šiukšlių upėje dar prieš istorinių laivų paradą.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė, kad ypatingų skundų dėl švaros mieste per šventę nesulaukta. Teko statyti papildomus atliekų surinkimo konteinerius Danės gatvėje ir Šiaurės rage, nes žmonių buvo labai daug.

"Skyrius turi labai daug patirties, todėl miestas buvo palyginti švarus. Pats mačiau, kad žmonės meta šiukšles prie šiukšliadėžių, jei jau nebetelpa. Tokiu atveju surinkti jas lengviau", – teigė R.Žiubrys.

Šventės rezultatus ir pasekmes jo organizatoriai skaičiuos po savaitgalio, kai išsiskirstys paskutinieji šventės dalyviai ir svečiai.