Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, taip siekiama ugdyti susidomėjimą Lietuvos visuomenės politiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais su jūra praeityje ir, be abejo, aktualizuoti šių ryšių svarbą šiandienai ir ateičiai.
Rugsėjo 11 d. 17 val. Klaipėdos universiteto prof. S. Vaitekūno auloje rengiama iškilminga ceremonija, kurios metu bus įteikta pirmoji Profesoriaus Kazio Pakšto premija. Renginys atviras, kviečiami dalyvauti visi, kam brangi jūrinės Lietuvos idėja. Vakarui skambesio suteiks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistų – Juditos Butkytės, Tado Jako, Gyčio Šimelionio – pasirodymas.
Profesoriaus Kazio Pakšto premijai šiemet buvo pateikti šeši darbai – keturi magistro baigiamieji darbai ir dvi mokslinės publikacijos. Vienas darbas neatitiko vertinimo kriterijų, todėl nominuoti buvo tik penki. Juos teikė tiek patys tyrėjai, tiek jų akademinės institucijos. Darbai buvo parengti Klaipėdos, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Temų spektras labai platus – nuo geografijos, istorijos iki lyginamųjų kultūros studijų ir viešojo administravimo.
Profesorius Kazys Pakštas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus rinkinio nuotr.
Vertinimo komisijos pirmininkas prof. dr. Vasilijus Safronovas sako, kad suprantama, jog nė vienas darbas nebuvo rašomas specialiai taip, kad atitiktų šios premijos nuostatus.
„Vertindami pasiūlytus kandidatų darbus, – pasakojo apie komisijos darbą profesorius, – stengėmės identifikuoti juose K. Pakšto idėjų, jo plėtotų temų tęstinumą. Tai padaryti daugeliu atvejų tikrai nebuvo sunku, nes visi pateikti darbai – vieni mažiau, kiti daugiau – jas atliepė. Tarp pretendentų buvo labai įdomus darbas, skirtas vandens turizmo ir laivybos įveiklinimo klausimui Kuršių mariose, intrigavo ir tyrimas apie Fuerteventūros – antrosios pagal dydį Ispanijos Kanarų salos – lietuvių migrantų tapatybę. Viename pateiktų darbų bandyta užčiuopti jūrininkų subkultūros, egzistavusios Klaipėdoje sovietmečiu, klodus. Kitame analizuotas Lietuvos politinis laukas centro ir periferijos aspektu. Dar vienas tekstas aiškinosi darnumo nuostatų įtaką Baltijos šalių uostų saugumui. Taip pat buvo gautas straipsnis, kurio autorius nagrinėjo jūrinės praeities vaizdinius lietuvių ir latvių tautinėse istoriografijose.“
Net trys darbai buvo vienaip ar kitaip susiję su Klaipėda. Bet, pasak V. Safronovo, K. Pakšto idėjos uostamiesčiu neapsiribojo.
Kazio Pakšto atvirukai iš kelionės po Afriką (1930 m.). Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys.
„Tiesą sakant, vertindami darbus, klaipėdietiškojo motyvo atskleidimo, kaip atskiro kriterijaus, nebuvome išskyrę, – sakė komisijos pirmininkas. – Daug svarbiau buvo, kiek šiuose darbuose atsiskleidžia jūrinė vaizduotė, marinistika, diasporinė dimensija. Vienas darbas buvo ypač susijęs su kita K. Pakšto savybe – kurti scenarijus, modeliuoti ateitį.“
Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius istorikas Romualdas Adomavičius, taip pat vertinimo komisijos narys, pasakojo, kad profesoriaus K. Pakšto vardą premijai parinko dėl jo nuopelnų Lietuvos jūrinei minčiai.
„Jis dar tarpukariu sistemiškai plėtojo Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėją, – sakė istorikas. – Ir nors nuo to laiko jau praėjo 100 metų, dar, deja, dažnai išgirsti abejonių dėl mūsų šalies jūriškumo. Premija gali būti skiriama už marinistinės tematikos mokslinius darbus: istorijos, geopolitikos, tarptautinių santykių, socialinės geografijos bei kitų socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus. Mokslo darbus vertinome pagal tematikos atitikimą, originalumą bei naujumą, aktualumą mokslui ir Lietuvos visuomenei, išvadų pagrįstumą ir savarankiškumą.“
Kazio Pakšto atvirukai iš kelionės po Afriką (1930 m.). Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys.
Premijos dydis – 1 500 Eur, ji teikiama kasmet profesoriaus K. Pakšto mirties metinių dieną – rugsėjo 11-ąją. Informacija apie mokslinių darbų pateikimo pradžią skelbiama kasmet gegužę, o profesoriaus K. Pakšto gimimo metinių dieną – birželio 29-ąją paviešinami atrinkti darbai.
K. Pakštas (1893–1960) – geografas, keliautojas, visuomenės veikėjas, profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. K. Pakštą galima vadinti nuosekliausiu jūrinės Lietuvos idėjos propaguotoju. Lietuvos universiteto profesorius išskyrė lemiamą jūros dėmenį Lietuvos geopolitinės raidos kontekste. Jis buvo įsitikinęs, kad priėjimo prie jūros teikiamos galimybės – prekyba ir ryšiai su Vakarų pasauliu – padės įsitvirtinti Lietuvai kaip nepriklausomai valstybei ir paskatins jos ekonominį bei kultūrinį vystymąsi. Ne vienos progresyvios idėjos Lietuvai autorius formulavo ir šalies jūrinius uždavinius. Ir šiandien aktualumo nepraranda prof. K. Pakšto žodžiai: „Jūra – tai didysis tautų vieškelis, praleidžiąs žmonijos turtus ir keleivius, žodį ir mintį.“
Naujausi komentarai