- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol vieni spėlioja kada ir kokio juodumo krizės scenarijus nusimato, kiti ieško verslo galimybių. Kaip pastebi buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys, krizė tai naujų ir neišnaudotų galimybių metas, kai rinka apsišluoja. O tokio švarinimosi metu tam tikri sektoriai skaičiuoja aukso amžių.
Kada kils ir kiek truks?
Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis portalo DELFI.lt žurnalistui Edgarui Savickui sakė, kad 2008 metų krizė nebuvo panaudota ekonomikos išvalymui ir disproporcijų panaikinimui, o tai sukūrė papildomų problemų.
„Pasaulinės krizės pojūtis tikrai sklando, nes visas, o ypač Vakarų, pasaulis pasižymi pernelyg dideliu įsiskolinimu. 2008 metų krizė šios problemos neišsprendė. Problema buvo tik užšaldyta. Manau, kelių metų bėgyje tam tikra pasaulinė krizė labai tikėtina. Pagrindinis klausimas – kada ji kils ir kiek truks”, – sakė prof. R. Rudzkis.
Pasak profesoriaus, Lietuva labai stipriai priklausoma nuo pasaulinių rinkų. Esame maža ir atvira ekonomika, kurios ekonomikos raidoje toną užduoda eksporto rodikliai. Jei situacija blogės Europos Sąjungoje, tai neišvengiamai bus labai svarbus veiksnys, stabdantis Lietuvos ūkio augimą.
Didžiausias smūgis – transporto ir statybų sektoriams
Vis dėlto, 2008-ieji buvo pamoka, kurią turėjome išmokti. Kaip pastebi L. Čiutys, kadangi Lietuvos ekonomika orientuojasi į eksportą, pirmasis ir labiausiai nuo krizės nukraujavęs sektorius buvo transporto, antrasis krito statybų sektorius.
„Transporte daugiausiai bėdų turėjo tie, kurie buvo prisiėmę lizinguojamų automobilių ir bankas staiga, pagal sutartyje suteiktas teises, pareikalaudavo anksčiau nei numatyta grafike grąžinti visą paskolą dėl suprastėjusių įmonės finansinių rodiklių. Statybų sektorius krito dėl sustojusios rinkos, nes krizės metu dažniausiai tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys pereina į taupymo ir „išgyvenimo“ rėžimą. Todėl stabdomi plėtros projektai, fiziniai asmenys vangiai investuoja į nekilnojamąjį turtą”, – sako šiuo metu Baltijos šalyse aktyvią plėtrą vykdančios įmonės direktorius.
Krizė iš tiesų skatina rinktis konservatyvius pinigų taupymo sprendimus. L. Čiutys pastebi, kad gerais laikais „lašinius“ užsiaugina tik reta statybos ar transporto kompanija. Dažniausiai visos pajamos „pravalgomos“, o atėjus krizei ir padidėjus vėluojančių atsiskaitymų skaičiui, įmonė atsiduria ant bankroto slenksčio. Beje, 2008-aisiais net ir valstybinis sektorius pristabdė mokėjimus už kai kuriuos didelius statybos projektus. Tai iššaukė praktiškai nesustabdomą bankrotų grandininę reakciją nuo generalinių rangovų iki pat subrangovų.
L. Čiutys prisimena, kad tuomet išsilaikė ir net gerokai išsiplėtė įmonės, kurios krizę sutiko turėdamos finansinių išteklių – santaupų. Tarp jų buvo ir transporto įmonių, kurioms atsirado galimybė pigiai praplėsti savo autotransporto ūkį superkant stipriai atpigusius vilkikus (dėl sunkmečiu smukusio transporto sektoriaus vilkikų tiesiog niekam nebereikėjo). Taip pat krizė buvo labai geras laikas tiek smulkiems NT spekuliantams, tiek stambesniems investuotojams, nes stipriai krito ir nekilnojamojo turto kainos.
„Natūralu, kad krizė yra pats geriausias laikas apsipirkti, ir tie, kurie iki krizės konservatyviai pasiskaičiuoja savo galimybes, sutaupo vieną kitą eurą, atėjus krizės valandai ne tik laisviau kvėpuoja, bet ir gali gerokai papildyti savo turto eilutę“, – sako specialistas.
Sėkmei reikia pasiruošti
Vis dėlto, „LC paslaugų centras“ vadovas sako, kad kiekviena krizė paženklinta sėkmės istorijomis, kurių apstu yra visuose sektoriuose. Tarkim, krizė yra tikras aukso amžius smulkiųjų kreditų bendrovėms. Juk žmonėms tiesiog reikia greitai gauti pinigų.
2008-aisiais rankomis trynė ir loterijų ir azartinių lošimų verslai. Kai kurių analitikų skaičiavimu, 2008–2011-aisiais, kai visas pasaulis gelbėjosi nuo krizės smūgio, loterijos bilietų pardavimas Lietuvoje išaugo 56 proc. Skaičiuojama, kad lietuviai loterijos bilietams kriziniu laikotarpiu išleido beveik tris milijonus eurų kasmet.
„Kai ekonomikos apsukos lėtėja, didesnį uždarbį skaičiuoja smulkiosios kredito bendrovės, loterijos ir azartiniai lošimai. Taip pat buvo populiaru steigti įdarbinimo agentūras, kurios padeda surasti darbą užsienyje. Juk lietuviai (ir ne tik jie, bet ir lenkai, latviai) tiesiog pradėjo masiškai ieškoti galimybių emigruoti į ekonomiškai stipresnes šalis. Na ir galiausiai sėkmingu kriziniu laikotarpiu džiaugėsi skolų išieškojimo įmonės. Taip, kad galimybių daug. Tiesiog sėkmei reikia pasiruošti”, – pataria įmonių steigimo ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės vadovas L. Čiutys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus2
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?5
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas4
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus28
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...