"Patriukšmaus ir nusiramins"

Klaipėdos miesto baltarusių bendrijos "Krynica" pirmininkas ir Baltarusijos garbės konsulas uostamiestyje Nikolajus Logvinas atsargiai kalba apie pastaruosius įvykius Baltarusijoje, kai prieš beginklius protestuotojus, kurie reikalavo skaidrių prezidento rinkimų, buvo panaudota jėga.

"Visa tai, kas vyksta, buvo prognozuojama. Natūralu, kad pralaimėjusieji rinkimus yra nepatenkinti, todėl prasidėjo protesto akcijos. Tokie dalykai pastaruoju metu vyksta beveik visose šalyse. Dieną dvi patriukšmaus, ir viskas nusiramins. Ar rinkimai buvo sąžiningi? Iš esmės valdžią galima kaltinti bet kuo. Kai kas mano, kad rinkimai buvo sąžiningi, kai kas mano, kad nesąžiningi. Tam juk ir kviečiami nepriklausomi stebėtojai. Tačiau akivaizdu, ką šiuo atveju palaikė dauguma", – kalbėjo N. Logvinas.

Pasiteiravus, ką bent jau morališkai šiuose rinkimuose rėmė pats Baltarusijos garbės konsulas Klaipėdoje, atsakyti į šį klausimą jis nepanoro.

Panašios nuostatos – neatskleisti savo pozicijos – laikosi dauguma baltarusių, gyvenančių uostamiestyje, apie 300 jų priklauso tautinei bendrijai, daugiausia – vyresnio amžiaus žmonės.

"Pagal mūsų bendrijos nuostatus, mes užsiimame tik kultūriniais reikalais. Jokios politikos. Nuo politikos stengiamės atsiriboti ir viešai nepolitikuoti, nes tik susipyktume. O to labai norėtųsi išvengti", – tikino N. Logvinas.

Požiūris: baltarusių bendrijoms Klaipėdoje vadovaujantis N. Logvinas tikina, kad jo istorinėje tėvynėje šiuo metu protestuoja tik tie, kurie nepatenkinti rinkimų rezultatais. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pagal 2011 m. surašymo duomenis, Klaipėdoje gyveno 2 750 (1,7 proc.) baltarusių. Tačiau esą pastaruoju metu nemažai žmonių atvyko iš Baltarusijos čia dirbti, kai kurie jų su vietiniais sukūrė šeimas.

Oficialiai Lietuvoje turi gyventi per 21 tūkst. Baltarusijos piliečių.

Viltyse – demokratiška šalis

Dar vienas baltarusių kilmės klaipėdietis, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas, buvęs politikas ir diplomatas Vaclavas Stankevičius buvo vienas tų žmonių, kuris daug prisidėjo, kad Lietuva šiandien būtų saugi šalis.

Jis gimė istorinėje Krėvoje, Vakarų Baltarusijoje, kur XIV a. buvo pasirašyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pirmoji unija.

Vakarų Baltarusija į Sovietų Sąjungos įtaką pateko tik 1939 m. rudenį, o rytinė jos dalis sovietine tapo jau po 1917 m.

Pozicija: buvęs politikas ir diplomatas, baltarusių kilmės klaipėdietis V. Stankevičius netiki sąžiningais rinkimais Baltarusijoje ir yra labai susirūpinęs, kad politinės permainos ten nepareikalautų žmonių aukų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vakarų Baltarusija nuo Rytų Baltarusijos esą labai skiriasi ir dabar. Anot V. Stankevičiaus, kas bent kiek domisi istorija, supras skirtumą.

"Be abejo, man rūpi, kas vyksta Baltarusijoje, nes esu ten gimęs. Man labai norėtųsi, kad ta šalis, kuri kažkada su Lietuva sudarė vieną valstybę, būtų demokratiška. Deja, taip nėra. Mūsų politinės sistemos skirtingos. Man būtų labai malonu, jei Baltarusija priklausytų demokratiniam pasauliui", – savo nuomonę išreiškė V. Stankevičius.

Kodėl Baltarusijoje po Sovietų Sąjungos žlugimo susiklostė tokia padėtis?

Pasak V. Stankevičiaus, Rusija Baltarusijai turėjo daug didesnę įtaką nei Baltijos šalims, todėl ten ir įsigalėjo režimas.

"Manau, kad prezidento rinkimai Baltarusijoje (oficialiais duomenimis, juose 80 proc. balsuota už A. Lukašenką – A. D.) nebuvo sąžiningi, tačiau tikiu, kad ateis laikas ir Baltarusijoje įvyks permainos. Tik labai norėčiau palinkėti, kad tos permainos nebūtų kruvinos, nes matome, kad situacija yra "ant ribos", – apgailestavo V. Stankevičius.

Politika visai nedomina?

Dar vienas Baltarusijoje gimęs klaipėdietis Michailas, kuris nusprendė siekti Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato, paklaustas apie įvykius Baltarusijoje, kurioje valdžia naudoja smurtą prieš neginkluotus protestuotojus, bandė išvengti tiesaus atsakymo.

"Kaip vertinu įvykius Minske? Blogai, man jaučiasi Kijevo prieskonis. Manau, kad yra daug išorinių jėgų, kurios išjudino tą jaunimą specialiai. Labai bijau, kad tai netaptų užsakomosiomis žudynėmis, kai reikia pralieti kraują, kad parodytų, jog diktatorius yra kruvinas. Neabejotinai, žmonės sukilo patys, bet tai buvo kažkieno interesas, nes savi interesai paprastai apsiriboja, kur pigiau nusipirkti bulvių", – dėstė klaipėdietis.

Tačiau Michailas pripažino, kad jam skauda dėl to, kas vyksta Baltarusijoje, tačiau esą tai jau – ne jo šalis.

"Aš ten gimęs, bet juk gyvenu Lietuvoje. Ar aš palaikau A. Lukašenką? Nežinau, nesidomiu juo. Žinau tik, kad jis morka maitino Steveną Seagalą (veiksmo filmų aktorius iš JAV – A. D.) ir kad pas jį buvo atvažiavęs Gérardas Depardieu (prancūzų aktorius – A. D.). Ten gyvenantys mano giminaičiai režimo nepalaiko, nes jis jiems nusibodo. Jie viską mato iš vidaus, o aš nesidomiu užsienio politika. Ir vietine nesidomiu. Nežinau net, kas pas mus Seimo pirmininkas. Kaip ruošiuosi eiti į Seimo rinkimus? Paprastai. Savo kojomis", – šmaikštavo naujai iškeptas baltarusių kilmės politikas.

Žmonės bijo iki šiol

Klaipėdos sąjūdžio aktyvistas, pirmasis Klaipėdos tarybos pirmininkas Vytautas Čepas sakė, kad daugumos uostamiesčio baltarusių požiūris į įvykius Baltarusijoje jo nenustebino.

Beveik visi jie iki Sovietų Sąjungos žlugimo pozicionavo save su rusais.

Vytautas Čepas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Sąjūdžio pradžioje ir paskui, kai buvau Klaipėdos miesto tarybos pirmininku, apie baltarusius Klaipėdoje niekas nieko nežinojo. Bent jau lietuvių sąmonėje tai buvo tie patys rusai. Jų tautinė bendrija pas mus susiformavo bene paskutinė iš visų. Tačiau baltarusių Klaipėdoje buvo gana daug, jie dirbo laivyne. Tik jie savęs tada neidentifikavo su baltarusių tauta", – teigė V. Čepas.

Pasak pašnekovo, tik gerokai vėliau dalis Klaipėdos inteligentijos ėmė sietis su baltarusiais. Tautine prasme jie esą buvo pati silpniausia grandis.

"Manyčiau, jie ir dabar gana pasyvūs. Reikia gero įmygio, kad 30 metų snaustum. Kad ir kaip būtų gaila, manau, garbės konsulas teisus – patriukšmaus ir liausis. Ir vėl penkerius metus lauks naujų rinkimų. Kodėl dauguma čia gyvenančių jų tautiečių nepalaiko permainų Baltarusijoje? Gal juos kausto pasąmoninė baimė. Jie negali gyventi be baimės. Tai normali sovietinio žmogaus būsena. Jei jau nieko nebebijai, tu – lavonas. Jiems tas buvo stipriai įkalta į galvas, tad ir baltarusių požiūriu į tiek metų valdantį diktatorių nereikėtų stebėtis", – teigė V. Čepas.

Laukia stebuklo

Nepriklausomų stebėtojų persiųstame nufotografuotame rinkimų apylinkės Vilniuje protokole skelbiama, kad už Svetlaną Tichanovskają balsavo 318 rinkėjų, už A. Lukašenką – 157.

Pirmadienį paskelbta, kad prezidentas A. Lukašenka rinkimuose surinko daugiau kaip 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai.

O opozicijos kandidatė į Baltarusijos prezidentus S.Tichanovskaja surinko tik 10 proc. balsų, tačiau ji pareiškė nepripažįstanti oficialių rinkimų rezultatų ir mano, kad jie suklastoti.

Reikia gero įmygio, kad 30 metų snaustum.

"Jaučiuosi laimėjusi rinkimus", – spaudos konferencijoje savo rinkimų štabe teigė S. Tichanovskaja.

Tačiau ji teigė nedalyvausianti protesto akcijose, nes mano, kad jos buvimas gatvėje "tik eskaluotų konfliktą".

Savo šalininkus ji ragino tęsti taikų protestą ir pažymėjo kviečianti A. Lukašenką ir valdžią dialogo, kad būtų išvengta smurto.

"Yra sakoma, jei nori būti realistas, turi tikėti stebuklais. Gal ir įvyks stebuklas Baltarusijoje", – reziumavo situaciją šioje šalyje stebintis V. Čepas.