Pagal autentiškus brėžinius

Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorė Lilija Petraitienė teigė, kad sutartį pasirašė su bendrove „Senamiesčio projektai“ iš Vilniaus.

„Beveik mėnesį dėl kiekvieno sutarties punkto diskutavo parapijos taryba. Projektuotojai turėjo savo pastabų. Suderinome visas pozicijas ir pasirašėme“, – patvirtino L.Petraitienė.

Šv. Jono bažnyčią atkurti bus siekiama pagal senus autentiškus šios šventyklos autoriaus Friedricho Augusto Stülerio brėžinius, tokią, kokia šventykla buvo iki sunaikinimo.

Prieš trejus metus klaipėdiečiams perduotos bažnyčios kūrėjo, pirmojo Prūsijos karališkojo architekto F.A.Stülerio (1800–1865) ranka nubraižytų Šv. Jono bažnyčios brėžinių kopijos.

Jas archyve rado klaipėdiškis Linus Skwirblies.

Ilgą laiką buvo manoma, kad bažnyčios brėžiniai neišliko.

Pernai bažnyčia Vyriausybės buvo pripažinta nacionalinės svarbos objektu, taip buvo atvertas kelias šventovei atstatyti.

Teks ieškoti pinigų

Pradžioje planuota atstatyti mažesnę bažnyčią, tačiau, kai gauti autentiški brėžiniai, nuspręsta atkurti tokią, kokia ji buvo.

Projektavimo sutartis siekia daugiau nei 600 tūkst. eurų.

„Projektavimo darbų sutartis labai brangi. Kai pristačiau parapijos bendruomenei, tai salėje nuvilnijo atodūsis. Pagal sutartį jie pradės projektuoti tada, kai sumokėsime avansą. Tai dabar pats sunkiausias darbas bus finansų paieška. Sunku, bet svarbiausia – tikėjimas, kad gerai darai, darai miestui, ne tik bendruomenei, nes katedra bus skirta ne tik liuteronams. Manau, vietoj Valdovų rūmų Klaipėda turės gražią bažnyčią“, – kalbėjo L.Petraitienė.

Bažnyčios bokšto projektavimas turėtų kainuoti apie 200 tūkst. eurų, jo atstatymas atsieitų apie 3 mln., o likusi bažnyčios dalis – apie 15 mln. eurų.

Pinigų tam bus ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.

Beje, liepos 20 d. ketinama atnaujinti archeologinius tyrimus, jų kaina sieks apie 80 tūkst. eurų.

Aukščiausia miesto pažiba

Senoji Šv. Jono bažnyčia netoli Dangės buvo statyta dešimtmetį ir užbaigta 1706 m. Tuomečio pastato bokštas siekė 39 metrus.

1854 m. Klaipėdą nusiaubus gaisrui, nukentėjo ir bažnyčia.

Prabėgus porai metų, miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta, bažnyčios bokštas paaukštintas iki 75 m.

Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo. Ilgus metus jos buvusią vietą žymėjo gyvatvorė.

2012 m., švenčiant 760-ąjį uostamiesčio gimtadienį, buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje pašventintas kertinis akmuo.

Savivaldybės užsakymu 2015 m. parengta bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija.

Pernai bažnyčia Vyriausybės buvo pripažinta nacionalinės svarbos objektu, taip buvo atvertas kelias šventovei atstatyti.