Klaipėdos praeitis vis dar turi paslapčių, kurios neretai tampa kietu riešutėliu net profesionaliems istorikams. Viena tokių mįslių – leidėjo Kęstučio Demerecko I.Simonaitytės bibliotekos archyve rastos 1941 m. birželio 23-iosios miesto nuotraukos. Ją įminė karybos istorija besidomintis klaipėdietis Egidijus Kazlauskis.
Galvosūkis net istorikams
Nuotraukose – apgriauti namai. Tačiau akivaizdu, kad tai nėra karo pabaigos vaizdai, nes miestas šturmuotas sausį, o fotografas užfiksavo vasaros vaizdus. Be to, sugriovimai nė iš tolo neprimena 1945-ųjų bombardavimo padarinių.
Užrašas skelbia, kad vienoje nuotraukoje Brolių gatvė (Brüder str.), antrojoje – Naujoji (Neue str.). Abi jos buvo Friedricho turgaus vakarinėje pusėje.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius teigė neturįs žinių apie pirmąsias karo tarp fašistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos dienas Klaipėdoje.
Klaipėdos universiteto docentas Vasilijus Safronovas pasakojo žinąs faktą, kad pačioje šio karo pradžioje uostamiestį bombardavo sovietų lėktuvai ir dėl to žuvo žmonių.
Pasak istoriko, naktį iš birželio 22-osios į 23 dieną miestą bombardavo 57-osios mišriosios aviacijos divizijos 50-ojo greitojo reagavimo bombardavimo pulko pajėgos.
Antskrydžio metu kelios bombos nukrito netoli dabartinės Senosios turgavietės. Daug žalos pastatams antskrydis nepadarė, tačiau žuvo 23 civiliai, 15 belaisvių ir keli kareiviai.
Po šio antskrydžio iki pat 1944 m. vidurio Klaipėda buvo „taikos oazė“, palyginti su likusia Vokietija, kur nuo 1942 m. sąjungininkai ėmė aktyviau bombarduoti didmiesčius.
Memelis – atsarginis taikinys
Praeities žinovas bei tyrinėtojas klaipėdietis E. Kazlauskis pastaraisiais metais domėjosi Antruoju pasauliniu karu. Apie pirmąjį mūsų miesto bombardavimą jis yra surinkęs nemažai įdomios medžiagos.
E.Kazlauskis tvirtina, kad pirmosios bombos ant Memeliu tada vadinto mūsų miesto numestos ne birželio 23-iąją, o 24-osios vakare. Taip teigdamas E.Kazlauskis remiasi šiame antskrydyje dalyvavusių lakūnų bei jų vadų raportais bei prisiminimais.
Apibūdindamas pirmąsias karo dienas, praeities žinovas teigė, jog atsipeikėję po pirmojo šoko sovietų aviacijos pulkų vadai gavo įsakymus atplėšti vokus su nurodymais, kaip veikti karui prasidėjus. Tačiau nežinodami realios situacijos ir priešo veiksmų, skrydžius nukreipė naikinti mistinius vokiečių konvojus ir desantus Liepojos, tada vadintos Libava, ir net Rygos pajūrio prieigose.
E.Kazlauskis rado duomenų, kokių pulkų lėktuvai birželio 24-ąją bombardavo Memelį ir Gumbinę. Esama žinių, kad tądien išskrido 36 bombonešiai bei torpednešiai, tačiau jų nelydėjo nė vienas naikintuvas, tad ir žvalgybos jie neturėjo.
Neradę ieškoto desanto, lėktuvai pasuko į atsarginį taikinį – Memelį. Lėktuvai negalėjo grįžti į savo aerodromą, kol po jų sparnais buvo minos ir torpedos.
Nežinia iš kur mūsų laikus pasiekė žinia, kad sovietų lakūnai iš oro žvalgo žinojo, jog Memelio uoste iškraunami du dideli transportiniai laivai.
Gyrėsi nebūtais dalykais
Vėliau sovietų lakūnai gyrėsi, kad pirmieji prasibrovę pro tankią priešlėktuvinę vokiečių gynybos ugnį bombonešiai nuskandino transportą ir sunaikino krantines. Jiems iš paskos trys eskadrilės atakavo transportą ir karo laivą, kurie beregint nuskendo.
Ketvirtoji eskadrilė, skraidinusi torpedas, jas numetė ant uosto statinių.
Melagingai girdamiesi sovietų lakūnai teigė, kad uostas smarkiai liepsnojo, paslėpdamas miestą tirštuose dūmuose. Nė vienas sovietų lėktuvas nebuvo pašautas ar pažeistas, vokiečių naikintuvai nepasirodė.
Kita veikiausiai išgalvota istorija pasakoja, kad neradę jūroje ieškoto priešo laivų konvojaus devyni sovietų lėktuvai savo torpedas numetė ant laivų, stovėjusių Memelio reide.
Eskadrilės vadas pasakojo, jog vienas minininkas sprogęs skilo pusiau, o kitas nuskendo pasviręs laivo priekiu į vandenį.
E.Kazlauskis aptiko įdomų faktą – lakūnai melavo raportuodami vadams apie atliktų antskrydžių padarinius. O šie, pranešdami dar aukštesniems viršininkams, savo pavaldinių nuopelnus išpūtė dar labiau.
Baltijos karo laivyno štabo viršininkui Raudonosios žvaigždės Baltijos laivyno Karo oro pajėgų vadas generolas majoras pranešė: „Karinės jūrų bazės Memel fašistai nebeturi. Mes ją subombardavome“.
Tarp aukų – karo belaisviai
„Iš tiesų, tai – melas. Kliuvo priemiesčiui, ties Senosios turgavietės vakariniu pakraščiu, o trys lėktuvai numetė bombas ant elektrinės. Prancūzų ir belgų karo belaisviai laukė krovininių automobilių, kurie turėjo juos nuvežti į barakus netoli dabartinio “Signalo", – pasakojo E.Kazlauskis.
Jei kada nors istorikai imtųsi detaliau tirti šį miesto praeities puslapį, jiems tektų patikslinti, kiek tądien Klaipėdoje žuvo žmonių.
Neabejotinai žinoma, kad pakeliui iš darbo elektrinėje, veikusioje prie upės, kur dabar Danės gatvėje yra „Klaipėdos energija“, galvas padėjo septyni belgų ir vienuolika prancūzų karo belaisvių.
Manoma, kad jie buvo palaidoti miesto kapinėse, kurios yra virtusios Skulptūrų parku.
Broliškas kapas buvo paženklintas kryžiumi, ant kurio buvo pažymėtos abiejų valstybių vėliavos. Antkapiniame akmenyje buvo iškaltos visų žuvusių belaisvių pavardės. Kur buvo šis kapas, dabar galima tik spėlioti.
Panašu, kad antskrydžio metu žuvo ir keli vokiečių kareiviai.
E.Kazlauskiui yra tekę matyti jų laidotuvių karių kapuose nuotrauką. Joje užfiksuoti 1941 m. vasaros įvykiai. Karybos istorijos entuziastas spėja, kad tai galėjo būti būtent to pirmojo bombardavimo aukos. Gali būti, kad kariai tądien buvo sargyboje arba saugojo belaisvius.
Kiek žuvo civilių, reikėtų tikslinti.
Išliko gyvi liudijimai
Apie tos dienos įvykius esama ir gyvų liudijimų. Mūsų laikus pasiekė pačioje karo pradžioje vokiečių į nelaisvę paimto ir mūsų mieste laikyto prancūzo atsiminimai.
Jis rašė: „1941 m. birželio 24 d. po alinančio darbo Memelio elektros gamykloje iki 18.30 val., kai visi buvome surenkami ir sunkvežimiais išvežami į stovyklą, mus netikėtai bombardavo trys rusų lėktuvai. Kelyje 18 draugų mano akyse buvo užmušti. Likau gyvas tik todėl, kad staigiai atsiguliau į duobę, o kiti bėgo slėptis už sienos, kurios nepasiekė. Jų sudarkyti kūnai, nutrauktos kojos ir rankos buvo sudėti į sunkvežimį. Parvežti prie barako jų kūnai buvo suguldyti, avalynė ir asmeniniai daiktai surinkti vadovaujant puskarininkiui, kuris pažadėjo, kad kūnai bus išsiųsti žuvusiųjų šeimoms“.
Klaipėdietis Martynas Toleikis apie tą dieną rašė: „Birželio 24-ąją rusai smarkiai bombardavo Klaipėdos miestą iš lėktuvų... daug namų sudaužė, ypač apie senąjį Frydricho turgų. Laikraštyje buvo rašyta, kad žuvo 23 žmonės. Spėjama, kad jų buvo daugiau. Mano namuose išbyrėjo tik krautuvės langai (vitrina), kitokių nuostolių nebuvo. Tose dienose kasdien buvo aliarmas net po tris kartus per dieną, be to, dar ir naktį. Nuostolių mieste, kiek girdėti, daugiau nebuvo padaryta, tik, žinoma, baisiai baugino ir vargino žmones“.
Kol kas laikraščio, kuriame būtų aprašytas pirmasis rusų lėktuvų antskrydis, E.Kazlauskis nerado.
Naujausi komentarai