Ankstyvas pavasaris pakoregavo aplinkosaugininkų planus – Juodkrantėje perintys kormoranai šį pavasarį nebus vaikomi iš lizdų. Neringos valdžia sunerimusi ir teigia, kad dėl to Kuršių nerijai bus padaryta didžiulė žala.

Nors orai didele šiluma nelepina, gamtosaugininkai teigia, kad pavasaris į Kuršių neriją šiemet atskubėjo kone dviem savaitėmis anksčiau. Anksčiau į Juodkrantę grįžo ir kormoranai. Kai kuriuose lizduose, pasak ornitologų, jau yra išsiritusių jauniklių. Todėl, nors viešieji pirkimai pradėti, kormoranų populiacija Juodkrantėje šiemet ribojama nebus. Tai daryti, pasak specialistų – per vėlu. Pagal Aplinkos ministerijos planą, keletą metų šaldomos dėtys, nubaidant kormoranus nuo kiaušinių.

„Yra tam tikra stadija kuomet embrionas žūsta. Jeigu tai bus padaryta anksčiau arba vėliau, tiesiog šitas dėčių šaldymas nepasiteisins, kaip metodas. Arba paukščiai išsiperės iš kiaušinio arba paukščiai sudės naujas dėtis ir procesas toliau vyks“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Naikinti paukščių paplitimą jiems perint, draudžia Europos Sąjungos direktyvos. Neringos vadovai sunerimę. Jų teigimu, kormoranų populiaciją būtina reguliuoti kasmet, kitaip Kuršių nerija nukentės.

„Vienkartinis baidymas apčiuopiamų rezultatų tikrai neduos, patys paukštininkai tą pripažįsta. Ir toks pertraukos padarymas, manau, kad gali suveikti taip, kad vėl atsistatys senoji populiacija, kuri buvo per šiuos metus. Vėl reikės pradėti nuo nulio, visas įdirbis nueis šuniui ant uodegos, kaip liaudyje kalbama“, – teigė Neringos savivaldybės atstovas Viktoras Kolokšanskis.

Pirmieji kormoranai Juodkrantėje pastebėti prieš daugiau kaip du dešimtmečius. Vienu metu šimtametėje girioje perėjo per 4 tūkst. kormoranų porų, pastaruosius 5–6 metų jų sumažėjo iki 3 tūkst. porų.

Kormoranai itin piktina marių žvejus. Teigiama, kad per metus Juodkrantės kormoranai sulesa apie 1 tūkst. tonų jaunos žuvies. Panašiai tiek pat jos sugauna ir žvejai. Bet labiausiai neringiškius piktina kormoranų daroma žala gamtai. Savo rūgščiomis išmatomis šie paukščiai išnaikino apie 20 hektarų sengirės.

„Tai pasaulinio lygio reliktinis miškas su savo genetika, išlaikyta dar iš viduramžių. Ir kormoranai, tokia viena rūšis, kuri tikrai nėra stebuklas, visame pasaulyje jų pilna, naikina unikalų daiktą. Kadangi per kelis metus nudergia visą ekosistemą“, – pasakojo Neringos savivaldybės atstovas Viktoras Kolokšanskis.

Šaudyti kormoranus galima tik žuvininkystės tvenkiniuose, perimvietėse – draudžia įstatymai. Neringiškiai sako, kad ir ateityje gamta gali nepaisyti kalendoriaus todėl, kad nebūtų vėl vėluojama vykdant viešuosius pirkimus, įmonė, kuri baidytų kormoranus iš lizdų, turėtų būti parinkta ne vieniems, o keleriems metas.