Tris mažamečius vaikus auginantis juodkrantiškis Juozas Skučas, gelbėdamas šeimą nuo benamių likimo, griebėsi šiaudo – asmeninio bankroto. Vyras jau pasiekė bankroto procedūros kaimyninėje Latvijoje, nes Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimas pradėtas tik dabar.

Būstą įvertino milijonais

„Kas tokioje situacijoje belieka? Turbūt tik nusišauti“, – teigė J.Skučas.

Juodkrantiškis – vienas iš kelių privačių asmenų, kurių įsigytas turtas Neringoje yra areštuotas, o teismo dar ir pripažintas neteisėtai pastatytu ir turi būti nugriautas.

„Sprendimas įsigyti šį turtą, mane sužlugdė kaip verslininką ir žmogų. Prieš perkant turtą, situaciją tikrino ir bankas. Niekas negalėjo pasakyti, jog valdžia vieną dieną pasakys, kad visa tai neteisėta. O paskolą tai aš juk turiu mokėti ir toliau“, – kalbėjo vyras.

Juodkrantėje, ant marių kranto iškilusiame trijų pastatų komplekse įsikūręs restoranas „Sorento“, kiti pastatuose įrengti butai, kuriuos nusipirko dvi vilniečių šeimos, klaipėdietė su sūnumi.

„Aš įsigijau vieną pastatų. Tačiau iš visų pirkėjų, esu vienintelis čia gyvenantis, mano vaikai čia lanko mokyklą“, – pasakojo vyras.

J.Skučas tikino, kad būstą jis pirko už 1,8 mln. litų. Tačiau praėjusią savaitę pastatas įvertintas 2,7 mln. litų.

„Mano investicija turėjo pasiteisinti. Tai rodo ir turto vertinimas. Mes planavome pastato dalį nuomoti. Aš nesu iš tų bankrutuojančių, kurie kažką siekia nuslėpti. Mano klaida buvo tik ta, kad aš investavau Lietuvoje“, – piktinosi vyras.

Statytojai restruktūrizuojasi

Pastatai Juodkrantėje iškilo 2005-aisias, o 2010-ųjų gruodį teismas pripažino šias statybas neteisėtomis. Statytojai „Verslo investicijų projektų centras“ buvo įpareigoti patys nugriauti statinius. Praėjusį gruodį teismas perdavė vykdomuosius raštus antstoliams.

“Tačiau juk buvo gauti visi leidimai statyboms, pats projektas buvo derintas su visomis institucijomis, pastatai pripažinti tinkami naudoti, notaras patvirtino sandorį. Kur aš padariau klaidą, kad su manimi valstybė taip turėjo pasielgti?“ – kalbėjo J.Skučas.

Komplekso statytojai dėl patirtos žalos taip pat pateikė ieškinius teismui. Reikalaujama suma viršija 10 mln. litų.

„Tačiau statytojų įmonė restruktūrizuojama. Žinote, kaip Lietuvoje vyksta tokie procesai? Vieną dieną įmonei gali būti paskelbtas bankrotas. O kur privačiam asmeniui dėtis?“ – nuomonę dėstė J.Skučas.

Nors teismai iš statytojų priteisė būstų pirkėjams grąžinti investuotas sumas, keturios šeimos, Juodkrantėje įsigijusios būstus, iki šiol yra nežinioje.

„Mes ketiname teikti kolektyvinį ieškinį valstybei. Tačiau ar pavyks pasiekti teisingumą, nežinia. Kol kas laukiu, kada pradės griauti mano būstą. Tuomet kreipsiuosi į Europos teismus dėl persekiojimo“, – žadėjo J.Skučas.

Mokėjo turto mokestį

Juodkrantiškis pripažino, kad asmeninis bankrotas nėra jokia siekiamybė, nors ir pasinaudojo latvių teisininkų patarimu.

„Nuo ko čia pabėgsi? Nuo banko paskolos nemokėjimo? Mano situacijoje yra kitaip, aš neturiu kito turto. Turiu tik savo namą ir iki praėjusių metų gruodžio mokėjau kreditą. Skolinomės iš giminių, artimųjų ir uošvių, mėginome atsiskaityti, nes tikėjome, kad gal kas nors nušvis“, – tvirtino J.Skučas.

Vyras aiškino, jog mokėjo ir nekilnojamojo turto mokestį, nors teismai jau buvo pripažinę, kad pastatai turi būti nugriauti.

„Valstybė iki dabar tyčiojasi, atsiunčia reikalavimus sumokėti mokesčius už turtą, kurį pati nugriaus“, – šiurpo J.Skučas.

Klaipėdos antstoliai, gavę Latvijos teismo nutartį dėl J.Skučo asmeninio bankroto, kol kas nepuolė vykdyti nutarčių, nes procedūros vykdymui reikalingas Lietuvos teismo sprendimas.

„Bankroto administratorius Latvijoje nustėro išgirdęs mano istoriją. Aš iki šiol nežinau, kaip bankroto procedūra vyks, nes neaišku, kaip antstolis turės realizuoti turtą“, – stebėjosi J.Skučas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai nutartimi pripažino, kad Europos sąjungos valstybių teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bankroto Lietuvoje pripažįstami automatiškai ir nedelsiant.

Nors Lietuvoje dar nėra įvestas fizinio asmens bankroto institutas, Teismo nutartyje skelbiama, kad sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui kitoje valstybėje narėje pripažįstamas be papildomų sąlygų ar kitų formalumų.