Piratų Nigerijoje kalinti penki jūrininkai sugrįžta į namus. Tačiau košmariškos istorijos atomazga vis dar palieka daugiau klausimų nei atsakymų.
Jūreivių laukia namuose
Laivo "Saturnas" įgulos nariai į Palangos oro uostą turėtų parskristi šiandienos pavakarę. Teigiama, kad jie yra sveiki, jūreivius apžiūrėjo medikai.
Į Lietuvą turėtų grįžti ne tik iš piratų gniaužtų ištrūkę 49 metų motorlaivio „Saturnas“ kapitonas Sergejus Triškinas, 60 metų vyriausiasis mechanikas Aleksandras Alatyrcevas, 62 metų motoristas Vladimiras Bazevičius, 59 metų motoristas suvirintojas Vladas Keršys ir 50 metų virėjas Aleksandras Solovjovas, bet ir visa įgula.
Nigerijos džiunglėse pagrobėjų kalinto vyriausiojo laivo mechaniko Aleksandro Alatyrcevo žmona tikino, kad vyro išlaisvinimu patikės tik tada, kai išvys jį savo akimis.
„Kol jo nepamatysiu, negalėsiu patikėti, kad viskas gerai. Visiems, kas dalyvavo jų išlaisvinime, didžiulė padėka, lenkiuosi jiems iki žemės“, – susijaudinusi kalbėjo jūrininko žmona.
Klaipėdietė prasitarė, jog nekantriai laukė vyro skambučio prieš išskridimą į namus.
„Aš tikiuosi, kad niekada tai nepasikartos ir nė vienai žmonai nereiks to ištverti. Tikiuosi, kad tokios bėdos aplenks ir tokio košmaro neteks išgyventi niekam. Kol nepamatysim jo sugrįžusio, tol nieko nežinosime, kaip ten viskas buvo“, – kalbėjo moteris.
Paskambino Prezidentė
Laisvę išsaugojusio "Saturno" šaldytuvų mechaniko žmona Jelena Solomatina nerimauja, kad kol kas nėra žinių iš laive likusios įgulos.
"Gavome tik dvi žinutes. Pranešė, jog jie plaukia į Abidžano uostą, daugiau jokių žinių. Vyras ramino, kad su juo viskas gerai. Ir likusiai įgulos daliai jau baigėsi reisui skirtas laikas, todėl laukiu ir nerimauju", – tikino moteris.
Įkaitu pagrobto laivo kapitono S.Triškino žmona Liudmila penktadienį buvo priblokšta sulaukusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės skambučio. Valstybės vadovė asmeniškai pranešė "Saturno" kapitono žmonai apie sėkmingą pagrobtų jūrininkų išlaisvinimą.
Išlaipino upės pakrantėje
Penki laivo "Saturnas" jūreiviai vienuolika dienų praleido kalinami karinėje bazėje Afrikos džiunglėse. Ten vyrus atgabeno ginkluoti piratai, pagrobę juos nuo laivo denio rugpjūčio 3 dieną.
Jau žinoma, kad lietuviai nebuvo mušami ar kankinami. Jiems teko ištverti karštį ir kraujasiurbius vabzdžius.
Penktadienį apie septintą ryto vyrai buvo pažadinti, po valandos pagrobėjų tylomis išvesti iš bazės. Scenarijus labai priminė pagrobimo naktį. Penki lietuviai buvo susodinti į katerius ir išgabenti iš buveinės džiunglėse.
„Uniformuoti ir kaukėti pagrobėjai labai gerai ginkluoti ir organizuoti. Vietinė valdžia Nigerijoje labai silpna. Matyt, mes patekome į įvykių sūkurį“, – kalbėjo laivo savininkas „Limarko“ laivininkystės kompanijos vadovas Vytautas Lygnugaris.
Tą patį penktadienio rytą, apie 8.30 val., jūreiviai buvo išlaipinti Nigerio upės deltos paplūdimyje netoli Vary uosto.
„Vietiniai žmonės, pastebėję penkis baltuosius, iškvietė policijos šerifą. Atvažiavęs šerifas sužinojo, kad tai yra penki pagrobtieji iš motorlaivio „Saturnas“, – apie jūreivių išlaisvinimą pasakojo „Limarko“ laivininkystės kompanijos vadovas.
Jūreiviai policijoje nurodė laivo agentą, pareigūnai tuoj pat su juos susisiekė. Vyrai buvo nugabenti į vietos valdžios kontroliuojamą karinę bazę. Čia lietuviai buvo apklausti bei nugabenti į Vary miesto ligoninę. Medikai jokių sveikatos sutrikimų nenustatė, nors buvo grėsmė susirgti maliarija.
Išpirkos nemokėjo
„Limarko“ laivininkystės kompanijos vadovas V.Lygnugaris tvirtino, kad pagrobėjams už lietuvių gyvybes išpirka nebuvo mokama. Kur glūdi šios pirmą kartą Lietuvos laivui nutikusios istorijos paslaptis, kompanijos vadovas kol kas negalėjo atskleisti.
„Ne, išpirka nebuvo mokama. Kodėl paleido? Matyt, susitarė. Reikia suprasti, kokia yra realybė toje pasaulio dalyje. Šešiasdešimčiai dienų yra paskelbtos paliaubos. Mūsų jūrininkų duomenimis, jie buvo laikomi kažkokioje karinėje bazėje“, – apie ginkluotą lietuvių pagrobimą pasakojo V.Lygnugaris.
Tačiau kompanijos vadovas neįvardijo, ar jam tiksliai žinoma, kokia karinė grupuotė pagrobė lietuvių jūrininkus.
„Gal tai buvo atskalūnai, gal banditaujančios gaujos, sunku būtų įvardyti“, – svarstė V.Lygnugaris.
Nigerio deltos išlaisvinimo organizacija MEND jau po įvykio pareiškė neprisidėjusi prie lietuvių pagrobimo.
Tuo tarpu kompanijos vadovas svarstė, kad lietuviai galėjo tapti šiaurinės ir pietinės Nigerijos dalių įtakų aiškinimosi įkaitais.
Pietų Nigerijos dalis turi daug naftos. Šiaurinėje dalyje sukoncentruotos valdžios institucijos. "Gal norėta kažką parodyti: va mes čia turime kažkokią galią. Tačiau aš džiaugiuosi, kad viskas pasibaigė sėkmingai“, – tikino „Limarko“ laivininkystės kompanijos vadovas.
„Aš negalėčiau dabar įvardyti priežasčių, kodėl būtent šis laivas tapo piratų taikiniu. Plėšikavimai ten vyksta nuolat. Tai yra viena iš tų pasaulio dalių vietų, kur jūrininkams tikrai labai pavojinga. Mūsų kapitonai yra patyrę, jie puikiai informuoti apie tokius pavojus“, – kalbėjo V.Lygnugaris.
Ieškojo ir Interpolas
Kompanijos šis išpuolis neišgąsdino. V.Lygnugario teigimu, bendrovė ir toliau tęs savo veiklą.
Lietuvių jūrininkų išlaisvinime V.Lygnugaris pažymėjo didžiulį Užsienio reikalų ministerijos indėlį. „Limarko“ laivininkystės kompanija jūrininkų išlaisvinimui pasamdė teisininkų kompaniją, prie lietuvių paieškų prisidėjo ir laivo agentas.
„Manau, kad ne tik kompanijai, bet ir visai Lietuvai šiandien didelė šventė“, – džiaugėsi V.Lygnugris.
Pagrobtų jūrininkų ieškojo ir didžiausia pasaulyje policijos organizacija Interpolas.
Oficialioje Interpolo svetainėje apie kiekvieną į piratų nelaisvę patekusį klaipėdietį pateikta vaizdinė medžiaga ir asmeninė informacija.
Bendrovė įkaitų dramą išgyvenusiems jūrininkams ieško sanatorijos reabilitacijai.
Naujausi komentarai