Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, pasižymėję didvyriška narsa ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.

R.B.Naką šiuo garbingu apdovanojimu po mirties nuspręsta įvertinti atlikus istorinį-archyvinį jūrininko bylos tyrimą.

R.B.Nako artimuosius ši žinia labai sujaudino, ypač dėl to, kad ilgus metus sovietų saugumo tardytojai jo žmonai vis bandė įteigti, kad jos vyras buvo dezertyras.

Jūrininko sūnus A.Nakas neslėpė, kad toks vertinimas valstybiniu mastu yra atpildas už visas kančias, kurias jo tėvas patyrė sovietų kalėjimuose ir lageryje.

"Kai pačioje ceremonijos pradžioje paskelbė tėčio pavardę, buvo labai netikėta. Iki Prezidentės kelias pasirodė labai ilgas. Prezidentė paėmė mane už rankos, maloniai nusišypsojo ir aš nurimau. Kai įteikė apdovanojimą ir sustojome fotografijai, pagalvojau, kad tėčiui dabar turėtų būti gera, ir sunkiai tvardžiau ašaras", – pasakojo A.Nakas.

Dienraštis "Klaipėda" apie R.B.Naką, kuris tiek metų buvo nepelnytai pamirštas, rašė kelis kartus ("Karo jūrininko garbė", 2017 07 29 ir "Nepalaužtas Lietuvos karys", 2017 08 26).

Būtent tada Lietuvos jūrų muziejaus istorikai pirmąkart prabilo apie simbolinį Lietuvos karininkų pasipriešinimą pirmajai sovietų okupacijai.

Kai vokiečiai 1941 m. okupavo Lietuvą, R.B.Nakas prisijungė prie Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, rezistencinės organizacijos veiklos Kaune.

1943 m. R.B.Naką su grupe bendraminčių suėmė gestapas ir keletą mėnesių kalino Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Tačiau, nesurinkus pakankamai įkalčių, buvusį karo jūrininką naciai paleido.

Sovietai jį suėmė 1945 m. sausio 24 d. ir Karo tribunolas nuteisė 10 metų Vorkutos lageryje. Į Lietuvą jis grįžo tik 1958-aisiais. R.B.Nakas paslaptingomis aplinkybėmis Lietuvoje žuvo 1963 m.