Jūrinis potencialas: kas pasikeitė per metus? Pereiti į pagrindinį turinį

Jūrinis potencialas: kas pasikeitė per metus?

2026-03-28 12:00

Klaipėdoje jau trečią kartą surengta jūrinę bendruomenę sutelkusi konferencija. Šių metų diskusijų centre – valstybės jūrinė strategija, vidaus vandenų ir jūros jungtis, technologiniai ir inovaciniai proveržiai bei regionų ekonomikos galimybės. Pajūrio savivaldybių merai pasidalijo per metus įvykusiomis permainomis.

Tradicija: trečią kartą Klaipėdoje surengta konferencija jūrine tematika, analogiškas renginys, sutraukęs jūrinę bendruomenę, uostamiestyje vyko ir pernai.
Tradicija: trečią kartą Klaipėdoje surengta konferencija jūrine tematika, analogiškas renginys, sutraukęs jūrinę bendruomenę, uostamiestyje vyko ir pernai. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Įžanginėje kalboje vienas konferencijos organizatorių Robertas Dargis pabrėžė, kad labai sunku atverti jūrą žemdirbiams, ir pridūrė, kad tą nuosekliai daro ir darys dėl to, kad jūra yra mūsų kelias į pasaulį.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas, dėstydamas valstybės jūrinės strategijos klausimus, paminėjo, kad vienas svarbiausių objektų pajūryje šiuo metu yra Šventosios uostas.

„Palangos meras iniciatyvus, kalbant apie Šventosios uostą, kuris vis nenulipa man nuo galvos, vis kapsi ir kapsi, o mes dirbame, kad tas projektas judėtų“, – patikino ministras.

Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus papasakojo, kaip sekėsi praėjusiais metais statant Šventosios uostą.

Paaiškėjo, kad visiškai sukurta žvejams reikalinga infrastruktūra, gautas naujas statybos leidimas molams, tad iš anksčiau planuotų 70 mln. eurų dabar molų statybos sąmatą pavyko sumažinti iki 40 mln. eurų.

Paskelbtas tarptautinis konkursas, tikimasi netrukus pradėti darbus.

Planuojama per pusantrų metų pastatyti ir vaikų buriavimo mokyklą šalia Šventosios uosto.

„Padėkime, pastatykime ir palikime Lietuvai Šventosios uostą“, – sakė Š. Vaitkus.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kalbėjo apie pietinio aplinkkelio svarbą miestui ir uostui, prabilo apie mažųjų laivų prieplauką pietinėje miesto dalyje, akcentuodamas, kad biurokratinis mechanizmas dalį projektų labai nutolina nuo pažangos.

O štai Neringoje permainų nuo pastarosios jūrinės konferencijos, vykusios prieš metus, ne itin daug.

„Neringoje viskas vyksta labai lėtai, tai iš esmės pasakysiu beveik tą patį, ką ir pernai. Juodkrantėje mes vis dar neturime statybos leidimo uostui. Uostas turi atsirasti, niekas tuo neabejoja. Bet investicinio projekto mums dar nepatvirtino, sutarties neturime. Jei per du mėnesius sutarties nebus, kitą konferenciją galėsiu pasakyti, kad šio objekto mes nebestatysime“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Bbs bus

Galas priartėji per vienerius metus....KNŠ,TIK TIEK...
0
-2
Lomas

Apie kokia jūrinę čia peza? Senai Klaipėda ne be jūreivių miestas! Uostas tuščias, žvejybos laivų nei vieno:) tik keli keltai į Smiltynę beliko:) cirkininkai jųs bl ubagai ir žemės kurmių tauta, kiaulę dar sugeba paauginti:) sušikti baudžiauninkai kai buvom ir esam!
7
-2
laukiame

O kur jūros tema rašančio žurnalisto straipsnis kaip Amerikai(iš tikro Trampui) reikia baltarusiškų trąšų ir kaip gera Klaipėdos uostui bus jas krauti? :)
6
-2
Visi komentarai (7)

Daugiau naujienų