„Kokios tiksliai tai šiukšlės, galėsime pasakyti tik po vasaros, kai bus atlikti pirmieji tyrimai ir turėsime duomenis“, – informavo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas Arūnas Balčiūnas. – Bet šiaip jūros paviršiuje ir krante dominuoja plastikas, dirbtiniai polimerai. Jie sudaro 70–80 proc. visų randamų žmogaus sukurtų medžiagų.“

Ankstesni tyrimai rodo, kad Baltijos jūroje dažniausiai aptinkama maisto, gėrimų pakuočių ir cigarečių nuorūkų. Lietuvos pakrantė – ne išimtis.

„Maišeliai, dangteliai, plastikiniai buteliai“, – vardijo mokslininkas.

Tiesa, atsiradus taromatams, buteliai Lietuvos pakrantėje tapo nykstančia rūšimi.

„Bet vis dar pasitaiko to beetikečio, senojo plastiko“, – teigė mokslininkas.

Ir nors stambesnių šiukšlių mažėja, jų fragmentų ir mikroplastikų, deja, daugėja.  Juos valyti iš jūros – dar sunkiau.

Todėl jų stebėjimui ir nuspręsta pasitelkti moderniąsias technologijas.

A.Balčiūnas tvirtino, kad tai pirmas kartas, kai tokie plataus masto tyrimai bus atliekami dronu.

Įrenginys padės sparčiau apžvelgti gerokai didesnę teritoriją. Be to, tyrimams bus pasitelkti ir kosminių palydovų surinkti duomenys.

Įvertinus šiukšles pakrantėje, bus galima galvoti, kaip jų atsikratyti ir apsisaugoti nuo naujos taršos.

„Reikia šviesti visuomenę, ypač sprendimų priėmėjus, kad jie žinotų, kokia yra situacija ir kaip galima mažinti plastiko taršą“, – aiškino A.Balčiūnas.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai tyrimus atliks drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, prie jų prisijungs ir kolegos iš Latvijos – Daugpilio universiteto agentūra „Latvijos vandens ekologijos institutas“ bei Aplinkos švietimo fondas Latvijoje.

Bendras projektas pavadintas ESMIC (Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos–Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą).

Stebėti pakrančių taršą Lietuvą įpareigoja ir Europos Sąjungos direktyvos.