- Lina Bieliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Juvelyrei D. Dilginienei palaimą teikia ne vien mūzos
-
Juvelyrei D. Dilginienei palaimą teikia ne vien mūzos
-
Juvelyrei D. Dilginienei palaimą teikia ne vien mūzos
-
Juvelyrei D. Dilginienei palaimą teikia ne vien mūzos
-
Juvelyrei D. Dilginienei palaimą teikia ne vien mūzos
-
Juvelyrei D. Dilginienei palaimą teikia ne vien mūzos
-
Juvelyrei D. Dilginienei palaimą teikia ne vien mūzos
-
Juvelyrei D. Dilginienei palaimą teikia ne vien mūzos
-
Juvelyrei D. Dilginienei palaimą teikia ne vien mūzos
-
Juvelyrei D. Dilginienei palaimą teikia ne vien mūzos
Autorinė juvelyrika turbūt daugeliui pirmiausia asocijuojasi su kūrybiniais ieškojimais, gal net kančiomis bei nušvitimais. Ir, be abejo, tame yra nemažai tiesos. Tačiau, kaip teigia juvelyrė Ditė Dilginienė, ne mažiau užburiantis bei įkvepiantis – ir pats papuošalo gamybos procesas, amatininkiškas rankų darbas. Tik po ilgos tokio darbo pertraukos supratau, kokią tai teikia palaimą, šypteli pašnekovė.
Nustebina patys save
Klaipėdietę menininkę, viena vertus, būtų galima pavadinti jaunosios kartos kūrėjų atstove.
Tačiau juvelyrikos srityje tiek pačios Ditės vardas, tiek jos prekinis ženklas yra jau pakankamai gerai žinomi.
Be to, klaipėdietė autorinę juvelyriką populiarina ne tik kaip "Fashion Week Klaipėda" metu vykstančios parodos kuratorė, bet ir kviesdama į kūrybines dirbtuves visus norinčiuosius prisiliesti prie šio kūrybinio proceso bei amato paslapčių.
Ir, kaip tikina pašnekovė, per tris valandas trunkantį užsiėmimą išties bet kuris gali save sėkmingai išbandyti juvelyro amplua.
"Neslėpsiu – iš pradžių neretai tenka susidurti su skeptišku požiūriu, nepasitikėjimu savimi, tačiau užsiėmimo pabaigoje žmonės būna maloniai nustebę patys savimi. Žinoma, mes esame kiek apriboti, negalime pasigaminti bet ko – dažniausiai dirbtuvių metu kuriame žiedus", – pasakoja Ditė.
Baimes pakeitė atradimai
Kaip pasakoja pašnekovė, jos pačios kelias į juvelyriką buvo visiškai tiesus, be didelių dvejonių ir ieškojimų.
Veikiau didžiausiu iššūkiu tapybą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje baigusiai klaipėdietei tapo prievolė Vilnių iškeisti į Žemaitijos sostinę – pasak Ditės, kitos išeities ji tiesiog neturėjo, mat tik čia, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete, buvo galima įgyti šios specialybės aukštąjį išsilavinimą.
"Buvo labai sunku išvažiuoti į Telšius. Net prisižadėjau sau savaitgaliais važinėtis į Vilnių – kai tau 18 metų, visko prisigalvoji, – šypteli Ditė. – Bet iš tiesų tai buvo pats nuostabiausias laikas, po Vilniaus ten sutikti žmonės pasirodė be galo natūralūs, paprasti. Ir studijuoti buvo smagu, bendrabutis – ant ežero kranto, pats fakultetas – atokiau nuo Telšių. Tarsi toks visai atskiras pasaulėlis."
Bet iš tiesų tai buvo pats nuostabiausias laikas, po Vilniaus ten sutikti žmonės pasirodė be galo natūralūs, paprasti.
Ditės Dilginienės asmeninio archyvo nuotr.
Studijos Danijoje klaipėdietės nesuviliojo tolesnės laimės ir pripažinimo siekti svetur – šiandien menininkė sakosi gyvenanti tarp gimtojo miesto ir sostinės, kur kartu su kolege dirba įvairius dizaino kūrinius siūlančiame butike.
Eiti savo keliu
Į susitikimą atskubėjusi kūrėja nustebina – nė vieno papuošalo. Tačiau juvelyrė suskumba patikinti nesanti batsiuvys be batų.
"Kaip ir mano gyvenimas, taip ir mano išvaizda, ir visi dėvimi papuošalai yra nuolat besikeičiantys. Būna, kad visai nieko nenešioju, būna, kad labai kažko reikia. Tada ir puošiesi. Žinoma, norisi tų gražių dalykų, nors tai ir nėra mano silpnybė", – šypteli pašnekovė.
Kaip prisipažįsta pati kūrėja, apibūdinti savą kūrybos stilių, braižą jai būtų sunku.
"Kalbant apie bet kokį vizualų objektą, mane domina daug skirtingų stilių. Tačiau imdamasi kartais net stilistiškai labai skirtingų dalykų, siekiu juos tarsi dar labiau išgryninti. Turbūt būtų galima pasakyti, kad tokiu principu gimsta mano darbai. Bet jokiu būdu tai nėra visiškas minimalizmas", – teigia pašnekovė.
Ditės pastebėjimu, pastaruoju metu ši kryptis ypač ryški juvelyrikoje, pasipylė gausybė panašių darbų.
"Tačiau įdomiausias tu gali būti tik eidamas savo keliu. Būtent tų darbų, kurie atspindi autoriaus individualybę, braižą, vertė – ne vienadienė", – įsitikinusi kūrėja.
Ditės Dilginienės asmeninio archyvo nuotr.
Anot pašnekovės, nebūtinai tie darbai turi eiti iš kartos į kartą, užtenka to, jog kažkoks juvelyrikos gaminys tarnauja vienam žmogui visą ar bent pusę jo gyvenimo.
"Nebūkime naivūs – laikai pasikeitė, ir mes nebesame tie, kurie kažką perleidinėja iš kartos į kartą. Žinoma, tai gražu, bet nežinau, kiek tai šiandien veikia realybėje", – svarsto menininkė.
Nebūkime naivūs – laikai pasikeitė, ir mes nebesame tie, kurie kažką perleidinėja iš kartos į kartą.
Kūryba – be chaoso
Išskirtiniu kai kurių juvelyrų braižu galima pavadinti ir tam tikrus simbolius. Ar tokie ryškūs kūrybiniai motyvai, imami eksploatuoti ir kitų kūrėjų, netampa pabodusiu štampu, kliše?
"Jei kažkoks simbolis ima asocijuotis su kokio nors vieno kūrėjo darbais, jo prekiniu ženklu, manau, kad tai yra ne juvelyro, ne to prekinio ženklo, o žmonių, kurie "užsiciklinę" ties tuo konkrečiu kūrėju, problema. Nes jei vienas juvelyras pasirinktų paukščio, kitas – medžio, trečias – saulės ir pan. simbolius, tai faktiškai visi jie būtų "panaudoti". Taip galima prieiti ir iki absurdo. Juk tai yra universalūs simboliai, kitas klausimas, kaip jie išreiškiami – tiek tas pats paukštis, tiek medis, tiek saulė gali būti visokie", – sako pašnekovė.
Pati Ditė prisipažįsta iš brangakmenių labiausiai vertinanti smaragdą.
Šis už briliantą įnoringesnis akmuo kūrėją žavi tiek įstabia spalva, tiek savo energija, tiek simboline prasme – neretai smaragdas tituluojamas meilės akmeniu.
Tuo metu auksas ir sidabras, anot pašnekovės, – abu savaip žavūs ir jos abu vienodai mėgstami.
"Man, žinoma, labiau patinka tiesiog kurti, kada jautiesi niekieno nevaržomas. Kita vertus, kai dalyvauji parodose, kurios diktuoja tam tikras temas, yra nustatyti tam tikri rėmai, į kuriuos turi įtilpti, arba dirbi su užsakovu, tada atrodo, kad tarsi dar labiau norisi iš tų rėmų išsiveržti, atverti kažkokius naujus savo klodus. Tad visi šie skirtingi procesai yra savaip įdomūs", – teigia juvelyrė.
O kas įkvėpimo suteikia pačiai Ditei? Kaip prisipažįsta kūrėja, ko gero, neišsemiamas kūrybinio įkvėpimo šaltinis jai yra gamta.
"O šiaip jau visos mano idėjos turbūt kyla iš vidinio susikoncentravimo – kada viskas ramu, tada viskas ir ateina. Kada tavo paties galvoje chaosas, tada ir su kūryba sudėtinga", – šypteli menininkė.
Darbas tarsi meditacija
Pašnekovė neabejoja, jog, be juvelyrikos, yra nemažai sričių, kurioje ji save nesunkiai įsivaizduoja.
"Tarkime, šiuo metu man labai įdomu dirbti su renginių, kad ir nesusijusių su juvelyrika, organizavimu. Tai man kažkas nauja ir įdomaus", – sako Ditė ir prisipažįsta, jog vienu metu juvelyrika buvo netgi kiek nustumta į šoną.
"Tačiau labai džiaugiuosi, kad ji yra mano gyvenime. Beje, pradėjusi vesti kūrybines dirbtuves, pastebėjau, kaip žmonėms gera pasinerti į rankų darbą. Tuo metu visiškai atsipalaiduoja galva, realiai šis procesas prilygsta meditacijai. Prisimenu momentą, kai labai daug dirbau, buvo minčių, kad pati nieko nebegaminsiu, perleisiu tai kitiems juvelyrams, o pati tiesiog administruosiu visą veiklą. Ir iš tiesų buvo toks metas, kai nieko nebegaminau, nebesėdėjau prie juvelyro darbo stalo. O tada pamačiau, kad patapau gal ne tiek sudirgusi, kiek akivaizdžiai pasikeitė mano vidinė būsena. Ėmiau savęs klausti, kodėl, kas nutiko, juk viskas labai gerai klostosi, darbe viskas tik auga, finansiškai taip pat viskas puiku. Ir kai kartą prisėdau prie darbo stalo, pradėjau dirbti, panirau į nerealią būseną. Tokią tikros palaimos būseną. Ir tada supratau, kaip tai yra svarbu, kad tas rankų, amatininkiškas darbas mums labai daug duoda. Tačiau daugelis mūsų esame jį nuvertinę", – šypteli pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas3
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą6
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...