K. Donelaičio aikštei – penki projektai

Klaipėdiečiai dar gali išsakyti, kokią K.Donelaičio aikštę norėtų matyti ateityje. Visuomenės teismui pateikti penki konkurse dalyvaujantys projektai. Dviejuose jų numatyta visiškai pakeisti skvero vaizdą.

Vyks viešas aptarimas

K.Donelaičio aikštės sutvarkymo kraštovaizdžio architektūrinės idėjos projekto konkursą organizavo privatus labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“, į kurį susibūrė verslininkai, dailininkai, architektai.

Konkursui pateikti penki projektai, nors besidominčiųjų buvo daugiau – devyni.

Labdaros ir paramos fondo „Žaliuok, mano mieste“ pirmininkas skulptorius, dailininkas Arūnas Sakalauskas teigė, kad dviejuose projektuose numatyta, jog skvero vaizdas turėtų pasikeisti visiškai. Siūloma neliesti tik K.Donelaičio skulptūros ir ją supančios erdvės. Kiti trys projektai iš dalies išlaiko dabartinį skvero vaizdą. Juose skiriasi takų skaičius, želdinių išdėstymas.

Klaipėdos centre esančios aikštės vizijas miestiečiai gali pamatyti Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriuje, įsikūrusiame Bažnyčių g. 6.

A.Sakalauskas sakė, kad norima sužinoti klaipėdiečių nuomonę apie projektus. Savo atsiliepimus galima įmesti į urną, balsuoti, kuris labiausiai patinka, reitinguoti.

Ketvirtadienį 10 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriuje vyks viešas projektų aptarimas, kuriame dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę gali visi norintieji.

„Nežinau, kiek žmonių ateis, bet išklausysime visus“, – patikino pirmininkas.

Nuspręs specialistų komisija

Anot A.Sakalausko, kol kas niekas nežino, kas ir kurį projektą parengė. Autorius paaiškės, kai bus išrinktas nugalėtojas. Tada bus atplėšti vokai su pasiūlymais.

„Dabar net nežinome, kieno darbai pateikti“, – sakė fondo vadovas.

Nugalėtoją po viešo projekto aptarimo uždarame posėdyje išrinks profesionali komisija, kurią sudaro architektai, dailininkai, landšafto specialistai, savivaldybės atstovai. A.Sakalauskas pažymėjo, kad ji buvo renkama ilgai.

„Tai žmonės, kurie tiesiogiai susiję su miesto puošyba, planavimu, architektūra. Komisija – labai rimta. Rinkome autoritetingus žmones, kurie turi savo nuomonę, išmano savo darbą. Tikiuosi, jog pavyks rasti bendrą sprendimą ir išrinkti projektą nugalėtoją“, – pabrėžė pirmininkas.

A.Sakalauskas teigė, kad į pagalbą pasikviesta specialistė iš Vilniaus, kuri projektuoja ir Europos skverus bei parkus. Ji išanalizavo visus projektus ir pateiks recenzijas.

„Pasirinkome pašalinį žmogų, ne iš Klaipėdos. Gal tai padės komisijai apsispręsti. Žinoma, bus vertinamos visų pasisakiusiųjų nuomonės“, – akcentavo vadovas.

Trijų geriausiai įvertintų projektų laukia piniginės premijos – 1,5 tūkst., 1 tūkst. ir 750 eurų.

Skvero medžiai serga

A.Sakalauskas priminė, kad mintis atnaujinti K.Donelaičio skverą gimė prieš ketverius metus, kai buvo ruošiamasi minėti šio lietuvių literatūros klasiko 300-ąsias gimimo metines.

„Norėjome erdvės, kur būtų galima surengti minėjimą. Tačiau tada iki šios progos buvo likę metai. Matėme, kad nespėsime, tačiau minties neatsisakėme. Vien įkurti fondą užtruko pusmetį. Vėliau ruošėme sutartis, kurias praėjusiais metais pasirašėme su savivaldybe“, – aiškino vadovas.

Pasak A.Sakalausko, iš pradžių galvota užsakyti aikštės atnaujinimo projektą, tačiau vėliau apsispręsta surengti konkursą, kad daugiau architektų galėtų dalyvauti ir išsakyti savo mintis.

„Tikiuosi, kad bendromis mūsų ir savivaldybės jėgomis pavyks atnaujinti skverą“, – pabrėžė pirmininkas.

Neretai, pradėjus tvarkyti vieną ar kitą erdvę, sulaukiama įvairių visuomenės reakcijų, ypač jei tai susiję su želdiniais, jų keitimu naujais.

„Žmonės gali piktintis ar nesipiktinti, bet faktai kalba už save. Mes įvertinome skvero želdinius. Tai atliko Klaipėdos universiteto Botanikos sodo specialistai. Turime išsamius duomenis apie želdinių būklę. Kiekvienas medis yra aprašytas, nurodyta, kokia liga jis serga, kiek pažeistas. Norime, kad žmonės žinotų situaciją, galvotų ir spręstų“, – kalbėjo pirmininkas.

A.Sakalausko teigimu, specialistai nustatė, kad dalis medžių yra ligoti. Beveik visas liepas yra pažeidę puviniai. Anot jo, didelė žala šiems medžiams padaryta sovietmečiu, kai buvo nupjauti pastarųjų vainikai ir šie tapo panašūs į telegrafo stulpus. Tai viena puvinio atsiradimo priežasčių.

„Nežinau, kiek tokie medžiai gali stovėti. Praeis metai, kiti ir šios liepos pradės griūti. Gal kaštonai ilgiau išsilaikys. Be to, aikštėje nebūtinai bus pasodinti liauni medeliai. Architektai siūlo senąsias liepas pakeisti naujomis, 8 metrų aukščio, apie 20 centimetrų skersmens“, – atskleidė vadovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Melas ir demagogija

Melas ir demagogija portretas
Sakalauskas meluoja, Klaipėdos universiteto doc. dr. Rita Nekrošienė trikrai rekomendavo iškirsti medžius, bet kad visi medžiai serga nerašė, ligų neivardino. Keletas medžių yra blogos būklės, bet dauguma patenkinamos, kirsti doc. dr. Rita Nekrošienė rekomenduoja dėl prastos estetinės išvaizdos.

Aldona

Aldona portretas
Sveikinu klaipėdos žaliuosius - per savo protestus liksit prie suskilusios geldos. Nei sveras bus sutvarkytas, nei jūs jame lankysitės. Beje, kaip ir nieko naujo - skveras tamsus, apleistas, tuščias. Stagnatorių visuomenė.

Magyla

Magyla portretas
Privatus labdaros ir paramos fondas „Dulkėk, mano mieste“ paruošė keletą nykių projektėlių, kurių visų tikslas tas pats - iškirtus visus aikštės medžius, užsodinti ją auksiniais "šakaliukais". Serga ne aikštės medžiai, serga asmeninės naudos besivaikantys parazitai medkirčiai.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių