Ką sudomino Šventosios uosto statybos

Kyla pagrįstų klausimų

Palangos mero Šarūno Vaitkaus vertinimu, susidariusi situacija kelia ne tik klausimų dėl konkrečios informacijos reikalavimų, bet ir dėl platesnės valstybės sukurtos Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos (VIRSIS) veikimo, kai joje nėra jokių saugiklių, numatančių, kad valstybė nelegalizuotų prieš ją veikiančias jėgas, be viso kito, suteikdama joms išskirtines teises gauti jautrią informaciją.

Todėl esą kyla pagrįstas klausimas: ar valstybė, itin supaprastinta tvarka suteikdama viešosios informacijos rengėjo statusą ir su tuo susijusias teises, užtikrina pakankamą tokių subjektų veiklos skaidrumą ir jautrios informacijos apsaugą?

Dėl susidariusios situacijos Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas įvertinti galimas nacionalinio saugumo rizikas.

Informacija apie Šventosios uostą turi būti vertinama ne vien ekonominiu ar administraciniu, bet ir nacionalinio saugumo požiūriu.

„Situacija, kai valstybė įpareigoja viešojo administravimo subjektus, o mūsų atveju – Palangos savivaldybės administraciją – teikti informaciją net VSD įvardintiems asmenims, sietiniems su prorusiškomis jėgomis. Kaip tie asmenys panaudos gautą informaciją ir kur ji vėliau bus nutekinta, valstybė neįpareigoja mąstyti“, – stebėjosi Š. Vaitkus.

Rugsėjo 11-ąją, dar nespėjus paminėti Šventosios jūrų uosto molų statybos pradžios, savivaldybės administracijos elektroninį paštą jau pasiekė „Tėvynės konduktoriais“ pasivadinusių veikėjų paklausimas apie uosto ekonominę padėtį ir galimas dešimtmečio strategines dedamąsias: kokios bus Šventosios uosto išlaikymo išlaidos ateinantiems dešimčiai metų, prašoma pateikti išlaidų struktūrą kiekvienais iš dešimties metų, pateikti kasmetes molų eksploatacijos, priežiūros, remonto išlaidas, pateikti dešimtmečio kasmečius savivaldybės ir valstybės uostui skiriamų lėšų dydžius, nurodyti numatomą uosto naudotojų skaičių ir struktūrą.

Savivaldybės teigimu, priminimai su reikalavimais atsakyti į klausimus siųsti ir rugsėjo 28 d., spalio 7 d., spalio 14 d., o spalio 30 d. rašte jau nurodomos galimos neigiamos teisinės pasekmės nepateikus prašomos informacijos.

Kas verčia suklusti?

Anot Palangos vadovo, atrodytų, kas čia tokio – oficialiai valstybės įteisinta žiniasklaidos priemonė teiraujasi finansinių uosto dalykų, bet esą yra niuansų.

„Viešojoje erdvėje randame nedviprasmiškos informacijos, kad įstaiga „Tėvynės konduktoriai“ yra siejama su prorusiško turinio sklaida bei tam tikrais prorusiškų politinių aktyvistų judėjimais. Jos vadovas Dmitrijus Glazkovas yra glaudžiai susijęs su prorusiškomis bei alternatyviomis šalies organizacijomis, įskaitant „PressJazz TV“ aplinką“, – teigė Š. Vaitkus.

Viešojoje erdvėje yra informacija, kad D. Glazkovas buvo vienas iš teismo sprendimu vėliau likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ steigėjų bei narių (kartu su Algirdu Paleckiu, Erika Švenčioniene, Kazimieru Juraičiu ir Mindaugu Ramoška).

Prokuratūra šią organizaciją ir jos narius patraukė atsakomybėn dėl veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos Respublikos interesus.

„Vienas iš „konduktorių“ įkūrėjų yra ir K. Juraitis – Lietuvos institucijų bei žiniasklaidos priemonių įvardijamas vienu žinomiausių prorusiškos propagandos bei dezinformacijos skleidėjų šalyje. Jis kartu su E. Švenčioniene ir Valerijumi Ivanovu buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“, – akcentavo Palangos vadovas.

Nepaisant to, „Tėvynės konduktoriai“ formaliai yra teisėtai veikianti „žiniasklaidos priemonė“, turinti viešosios informacijos rengėjo statusą (t. y. įtraukta į VIRSIS) ir jiems pagal Visuomenės informavimo įstatymą numatytos išskirtinės teisės gauti informaciją ir nustatyti specialūs terminai, per kiek laiko privaloma atsakyti.

Be to, įrašytieji į VIRSIS įgyja teisę nemokamai naršyti bei naudotis Registro centro duomenų baze bei Teismų sistemos duomenimis.

Patekti į valstybinę VIRSIS sistemą, kuri valstybės lygiu įteisina itin svarbų statusą ir suteikia išskirtines privilegijas gauti dominančią informaciją, esą yra kur kas paprasčiau, nei, tarkime, įgyti vairuotojo pažymėjimą.

„Sutapimas ar ne, tačiau „konduktorių“ reikalavimai pateikti informaciją apie Šventosios jūrų uostą teikiami tuo pat metu, kai viešojoje erdvėje ima plisti kai kurių asmenų emociniai pasisakymai apie Šventosios uosto projektą, jo techninius sprendinius“, – pastebėjo Š. Vaitkus.

Nacionalinio saugumo tema

Palangos mero teigimu, Šventosios jūrų uostas yra valstybei nuosavybės teise priklausantis strateginės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektas, kuris gali būti panaudojamas ir valstybės gynybos bei saugumo reikmėms.

„VSD viešai skelbiamuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose nuosekliai atkreipiamas dėmesys į Rusijos, Baltarusijos ir kitų nedraugiškų valstybių žvalgybos bei saugumo tarnybų domėjimąsi strategiškai svarbiais Lietuvos ūkio sektoriais, infrastruktūros objektais, tarp jų ir susisiekimo, jų pažeidžiamumu ar diegiamomis technologijomis. Todėl informacija apie Šventosios uostą turi būti vertinama ne vien ekonominiu ar administraciniu, bet ir nacionalinio saugumo požiūriu“, – pabrėžė Š. Vaitkus.

Meras teigė, kad informavo VSD apie susidariusią situaciją ir paprašė kompetentingai įvertinti nacionalinio saugumo rizikas, taip pat ar reikalaujamos informacijos apie Šventosios jūrų uostą apimtis ir detalumas negalėtų būti naudingi priešiškų valstybių žvalgyboms ar kitiems su jų interesais susijusiems subjektams.

Savivaldybė turi užtikrinti, kad informacija, kurios atskleidimas galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nebūtų perduodama neturintiems teisės ją gauti asmenims.

„Kaip tai padaryti, jei pati valstybė, sukūrusi juodąją VIRSIS skylę, neužtikrina saugumo patikros bei garantijų, kad subjektas veikia išimtinai visuomenės interesais, tačiau įpareigoja jam teikti jautrią informaciją bei baudžia to nepadarius?“ – klausė Palangos meras.