- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uostamiestis gali pasigirti ne tik mažiausia vandens kaina Lietuvoje – Klaipėdoje kone sparčiausiai visoje šalyje mažėja vandens nuostoliai. Tą byloja praėjusių metų bendrovės „Klaipėdos vanduo“ veiklos rodikliai: nors jau kelerius metus iš eilės didėja bendrovės eksploatuojamų tinklų ilgis, vandens nuostolius, beje, turinčius nemažos įtakos galutinei tiekimo kainai, pavyksta išlaikyti stabilius.
Uostamiestis gali pasigirti ne tik mažiausia vandens kaina Lietuvoje – Klaipėdoje kone sparčiausiai visoje šalyje mažėja vandens nuostoliai. Tą byloja praėjusių metų bendrovės „Klaipėdos vanduo“ veiklos rodikliai: nors jau kelerius metus iš eilės didėja bendrovės eksploatuojamų tinklų ilgis, vandens nuostolius, beje, turinčius nemažos įtakos galutinei tiekimo kainai, pavyksta išlaikyti stabilius.
Klaipėdos situacija gera
Remiantis pasauline statistika, Azijoje vandens nuostoliai siekia net 50 proc., Europoje vandens prarandama mažiau – apie 25 proc. Lietuvos vidurkis yra apie 30 proc., tad 2014 metais „Klaipėdos vandens“ pasiektas 21 proc. rezultatas yra tikrai geras.
„Deja, vandens nuostoliai yra neišvengiamas dalykas, tik svarbu užtikrinti, kad jie būtų kuo mažesni. Galbūt žmonės įsivaizduoja, kad tai su jais niekaip nesusiję, tačiau jei nuostoliai būtų dideli, gyventojai tai tiktai pajustų – pradedant tuo, kad patirtų nepatogumus dėl netinkamo vandens slėgio, ir baigiant galutinės vandens tiekimo kainos padidėjimu. Vandens nuostoliai yra vienas iš vandentiekio įmonių darbo efektyvumo rodiklių. Jei tie nuostoliai yra dideli, didesni ir įmonės mokami mokesčiai, ji sunaudoja daugiau elektros energijos, daugiau medžiagų vandens paruošimui. Rezultatas – būtinybė didinti kainas. O kai įmonė užtikrina mažesnį vandens praradimą, kainas galima išlaikyti stabilias. Arba stabiliai mažas – kaip yra Klaipėdoje“, – aiškino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamentų vadovas.Marius Martynaitis.
Pasak jo, vandens nuostoliai skirstomi į technologinius (atsirandančius valymo proceso metu) ir komercinius – skaitiklių paklaidos, neteisėtas vandens naudojimas, klastojant vandens matavimo prietaisus, atvejai, kai vanduo tiesiog prarandamas jam ištekant iš vandentiekio tinklo, įvadų, armatūros ir požeminių rezervuarų.
Didžiausi rūpesčiai – Klaipėdos rajone
Lietuvos mastu 10–25 proc. vandens nuostolių susidaro dėl apskaitos ir atsiskaitymo problemų, o didžioji dalis, 75–90 proc. – dėl vandens nutekėjimo per skyles ar nesandarumus vamzdynuose, tarpinėse sklendėse ir t.t. Pastarosios fizinio vandens praradimo problemos „Klaipėdos vandeniui“ itin aktualios tapo 2012-aisiais, kai įmonė prisijungė Klaipėdos rajono vandentiekio tinklus.
„Tuo metu rajono tinkluose vandens nuostoliai siekė net 40 proc., o 15-oje iš 54 gyvenviečių viršijo ir 50 proc., kai kuriose – net 75 proc. Tada ėmėmės radikalių priemonių. Per dvejus metus atnaujinome 48 gręžinius ir juos automatizavome įgydami galimybę nuolat sekti paduodamo vandens srautus ir stebėti, kur jo suvartojama daugiau. Taip atradome daug nutekėjimo vietų vamzdynuose ir tas skyles likvidavome“, – prisiminė M. Martynaitis.
Šių pastangų rezultatas – 2014 m. vandens nuostoliai Klaipėdos rajono tinkluose siekė vos 22 proc., ir tik penkiose vietose nežymiai viršijo 50 proc. Joms šiuo metu ir skiriamas didesnis dėmesys.
Nuostolių paieškai – speciali grupė
Dar vienas svarbus dalykas, padėjęs sumažinti vandens nuostolius, – pernai įmonėje atkurta su avarine tarnyba bendradarbiaujanti Nuostolių paieškos grupė, gyvavusi 1996–2004 metais.
„Anuo metu buvo patikrinta didelė dalis tinklų, ir nuostolingumas buvo kritęs. Kadangi pasiekta gerų rezultatų, grupė buvo išformuota. Dabar, vėl siekdami mažinti prarandamo vandens mastus, Nuostolių paieškos grupę atkūrėme, aprūpinome nauja, šiuolaikiška įranga, pavyzdžiui, triukšmomačiais, kurie pagal triukšmą vamzdynuose leidžia tiksliai nustatyti avarijos vietą“, – sakė M. Martynaitis.
Tinklų departamento vadovo teigimu, viena iš didesnių problemų yra ta, kad apie 90 proc. avarijų vandentiekio tinkluose atvejais vanduo neprasiveržia į žemės paviršių, todėl nutekėjimo vietų tenka ieškoti taikant specialius metodus bei įrangą. O tais atvejais, kai vanduo iš prakiurusio vamzdžio išsilieja paviršiuje, sulaukiama ir gyventojų skambučių.
„Esame dėkingi žmonėms, kai jie praneša apie avariją. Tokių atvejų būna, tačiau to sąmoningumo norėtųsi daugiau. Kol avarija nedidelė, ją ir likviduoti paprasčiau, ir gyventojai gali išvengti didesnių nuostolių, kuriuos gali patirti, pavyzdžiui, dėl užlietų rūsių, kitų patalpų“, – sakė M. Martynaitis.
Tinklų departamento vadovas priminė, kad įvykus vandentiekio avarijai reikia skambinti ir pranešti į visą parą budinčią tarnybą telefonu (8 46) 22 02 20.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas1
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas1
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas4
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą3
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...