Ką svarbu žinoti apie vandens nuostolius

  • Teksto dydis:

Uostamiestis gali pasigirti ne tik mažiausia vandens kaina Lietuvoje – Klaipėdoje kone sparčiausiai visoje šalyje mažėja vandens nuostoliai. Tą byloja praėjusių metų bendrovės „Klaipėdos vanduo“ veiklos rodikliai: nors jau kelerius metus iš eilės didėja bendrovės eksploatuojamų tinklų ilgis, vandens nuostolius, beje, turinčius nemažos įtakos galutinei tiekimo kainai, pavyksta išlaikyti stabilius.

Uostamiestis gali pasigirti ne tik mažiausia vandens kaina Lietuvoje – Klaipėdoje kone sparčiausiai visoje šalyje mažėja vandens nuostoliai. Tą byloja praėjusių metų bendrovės „Klaipėdos vanduo“ veiklos rodikliai: nors jau kelerius metus iš eilės didėja bendrovės eksploatuojamų tinklų ilgis, vandens nuostolius, beje, turinčius nemažos įtakos galutinei tiekimo kainai, pavyksta išlaikyti stabilius.

Klaipėdos situacija gera

Remiantis pasauline statistika, Azijoje vandens nuostoliai siekia net 50 proc., Europoje vandens prarandama mažiau – apie 25 proc. Lietuvos vidurkis yra apie 30 proc., tad 2014 metais „Klaipėdos vandens“ pasiektas 21 proc. rezultatas yra tikrai geras.

„Deja, vandens nuostoliai yra neišvengiamas dalykas, tik svarbu užtikrinti, kad jie būtų kuo mažesni. Galbūt žmonės įsivaizduoja, kad tai su jais niekaip nesusiję, tačiau jei nuostoliai būtų dideli, gyventojai tai tiktai pajustų – pradedant tuo, kad patirtų nepatogumus dėl netinkamo vandens slėgio, ir baigiant galutinės vandens tiekimo kainos padidėjimu. Vandens nuostoliai yra vienas iš vandentiekio įmonių darbo efektyvumo rodiklių. Jei tie nuostoliai yra dideli, didesni ir įmonės mokami mokesčiai, ji sunaudoja daugiau elektros energijos, daugiau medžiagų vandens paruošimui. Rezultatas – būtinybė didinti kainas. O kai įmonė užtikrina mažesnį vandens praradimą, kainas galima išlaikyti stabilias. Arba stabiliai mažas – kaip yra Klaipėdoje“, – aiškino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamentų vadovas.Marius Martynaitis.

Pasak jo, vandens nuostoliai skirstomi į technologinius (atsirandančius valymo proceso metu) ir komercinius – skaitiklių paklaidos, neteisėtas vandens naudojimas, klastojant vandens matavimo prietaisus, atvejai, kai vanduo tiesiog prarandamas jam ištekant iš vandentiekio tinklo, įvadų, armatūros ir požeminių rezervuarų.

Didžiausi rūpesčiai – Klaipėdos rajone

Lietuvos mastu 10–25 proc. vandens nuostolių susidaro dėl apskaitos ir atsiskaitymo problemų, o didžioji dalis, 75–90 proc. – dėl vandens nutekėjimo per skyles ar nesandarumus vamzdynuose, tarpinėse sklendėse ir t.t. Pastarosios fizinio vandens praradimo problemos „Klaipėdos vandeniui“ itin aktualios tapo 2012-aisiais, kai įmonė prisijungė Klaipėdos rajono vandentiekio tinklus.

„Tuo metu rajono tinkluose vandens nuostoliai siekė net 40 proc., o 15-oje iš 54 gyvenviečių viršijo ir 50 proc., kai kuriose – net 75 proc. Tada ėmėmės radikalių priemonių. Per dvejus metus atnaujinome 48 gręžinius ir juos automatizavome įgydami galimybę nuolat sekti paduodamo vandens srautus ir stebėti, kur jo suvartojama daugiau. Taip atradome daug nutekėjimo vietų vamzdynuose ir tas skyles likvidavome“, – prisiminė M. Martynaitis.

Šių pastangų rezultatas – 2014 m. vandens nuostoliai Klaipėdos rajono tinkluose siekė vos 22 proc., ir tik penkiose vietose nežymiai viršijo 50 proc. Joms šiuo metu ir skiriamas didesnis dėmesys.

Nuostolių paieškai – speciali grupė

Dar vienas svarbus dalykas, padėjęs sumažinti vandens nuostolius, – pernai įmonėje atkurta su avarine tarnyba bendradarbiaujanti Nuostolių paieškos grupė, gyvavusi 1996–2004 metais.

„Anuo metu buvo patikrinta didelė dalis tinklų, ir nuostolingumas buvo kritęs. Kadangi pasiekta gerų rezultatų, grupė buvo išformuota. Dabar, vėl siekdami mažinti prarandamo vandens mastus, Nuostolių paieškos grupę atkūrėme, aprūpinome nauja, šiuolaikiška įranga, pavyzdžiui, triukšmomačiais, kurie pagal triukšmą vamzdynuose leidžia tiksliai nustatyti avarijos vietą“, – sakė M. Martynaitis.

Tinklų departamento vadovo teigimu, viena iš didesnių problemų yra ta, kad apie 90 proc. avarijų vandentiekio tinkluose atvejais vanduo neprasiveržia į žemės paviršių, todėl nutekėjimo vietų tenka ieškoti taikant specialius metodus bei įrangą. O tais atvejais, kai vanduo iš prakiurusio vamzdžio išsilieja paviršiuje, sulaukiama ir gyventojų skambučių.

„Esame dėkingi žmonėms, kai jie praneša apie avariją. Tokių atvejų būna, tačiau to sąmoningumo norėtųsi daugiau. Kol avarija nedidelė, ją ir likviduoti paprasčiau, ir gyventojai gali išvengti didesnių nuostolių, kuriuos gali patirti, pavyzdžiui, dėl užlietų rūsių, kitų patalpų“, – sakė M. Martynaitis.

Tinklų departamento vadovas priminė, kad įvykus vandentiekio avarijai reikia skambinti ir pranešti į visą parą budinčią tarnybą telefonu (8 46) 22 02 20.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas Lupeika-- miesto Tarybos narys

Vytautas Lupeika-- miesto Tarybos narys portretas
Sveikinu savo buvusią darbovietę ir joje dirbančius bei dirbusius žmones,įvairiausių specialybių bei profesijų savo darbo meistrus,vandens tiekimo profesionalus...Beveik 36-ius metus įvairiose pareigose dirbau šioje puikioje - nepakartojamoje įmonėje.Čia dirba nuoširdžiausi savo profesijai žmonės - su visais visada buvo malonu bendrauti.Čia tapęs pažįstamu,tampi netik bendradarbiu,čia tampama draugais...Kaip malonu čia dirbant jaustis - tu pateiki žmogui nepaprastą dalyką - geriamą VANDENĮ...Ir senam ir kūdikiui,ir sveikam ir pasiligojusiam - VANDUO - Gyvybės Šaltinis...Gerų dienų mielieji vandentiekiečiai...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių