Klaipėdietis pensininkas mina teismų slenksčius ir leidžia santaupas advokatams tam, kad įrodytų, jog prieš keletą metų kaimynas pardavė jo sklypo ruožą su visa tvora ir agrastais.

Prabudo be rėžio

„Esu uosto veteranas. 1994 metais gavau sklypą Gružeikių sodų bendrijoje. Visiems mums buvo išmatuotos sklypų ribos, gavome dokumentus ir išsipirkome šiuos rėželius. Tiek metų gyvenome ramiai, su žmona pasistatėme vasarnamį, auginome daržoves. Tačiau pernai į duris pasibeldė žmogus ir prisistatė kaip naujas kaimynystėje dirvonavusio sklypo savininkas“, – kalbėjo 68-erių Stanislovas Dikšas.

Vyras tikino, kad netrukus kaimynas pastatė namą, tačiau ilgai negyveno ir po pusmečio išsikraustė. Tuomet į naująjį būstą atsikraustė nauja jauna šeimyna.

„Tik šiems pasirodžius, aš sužinojau, jog mano trijų metrų sklypo rėžis su visa tvora, serbentais ir agrastais parduoti šiems žmonėms. Žinia pribloškė lyg žaibas iš giedro dangaus. Kaip tai galėjo nutikti, juk turiu dokumentus, kuriuose įvardyta 7,84 aro mano žemės nuosavybė. Netrukus gavau šaukimą į teismą, esą esu neteisėtai užėmęs svetimą žemę“, – kalbėjo pensininkas.

Matininkas be licencijos

Klaipėdiečiui pradėjus aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad buvęs kaimynas su licencijos neturinčiu matininku iš naujo išmatavo sklypo ribas.

„Šis matininkas teismo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje. Teismas išsiaiškino, kad matininkas ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos. Šioje byloje nustatyta nusikalstamos veikos epizodų. Tačiau pagal jo matavimus Klaipėdos apskrities viršininko administracija patvirtino sklypo ribas, o Registrų centras įregistravo naują kaimynų sklypo kadastrinį numerį“, – stebėjosi S.Dikšas.

Žmogus Klaipėdos administraciniame teisme bando įrodyti, kad atliekant sklypo matavimus visi su sklypu besiribojančių žemių savininkai pasirašė, išskyrus jį patį.

„Kaip galėjo matuoti mano ir mano kaimyno ribą, kai nėra net mano parašo? Juk tokiuose matavimuose dalyvavimas būtinas. Jie išmatavo be manęs, o teisme turiu įrodinėti, kad nesu kaltas, kaip tik – mano žemė neteisėtai užgrobta“, – piktinosi vyras.

Sprendimo paieškos – ratu

S.Dikšas kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu išsiaiškinti situaciją. Tačiau dabartinis apskrities viršininkas Arūnas Burkšas atsakė, kad pati administracija teismine tvarka negali ginčyti savo sprendimų ir būti atsakove sau pačiai.

Todėl viršininko administracija kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu inicijuoti viršininko įsakymo panaikinimą teisme.

Tačiau ši byla Klaipėdos rajono apylinkės teisme sustabdyta, kol nesibaigs administraciniame teisme nagrinėjama byla.

„Uždaras ratas. Negaliu įrodyti, kad jie mane teismui skundžia remdamiesi neteisėtu apskrities viršininko įsakymu, o šio sprendimo teisėtumo aiškinimasis sustabdytas, kol ši byla nesibaigs. Nugyvenęs amžių negalėjau net įsivaizduoti, kad teisinėje valstybėje niekam neskolingas žmogus atsidurs tokioje padėtyje – vieną dieną prabusi netekęs dalies žemės ir dar bylinėsies, jog įrodytumei, kad pats nesi vagis“, – kalbėjo pensininkas.