Pasirinkti ir išmokti tokio amato, kurio prireiks po 5–10 metų. Tokią užduotį jaunimui diktuoja šiandieninės darbo rinkos sąlygos. Tą patį siūlo ne tik akademikai, bet ir aukščiausi šalies valdžios atstovai.

Profesija – diplomuotas bedarbis

Beveik 33 tūkst. jaunų žmonių šiandien Lietuvoje registruoti Darbo biržoje. Jau dabar akivaizdu, kad pasibaigus mokslo metams bedarbių gretas papildys absolventai, kurių profesijos rinkoje nepaklausios.

2012 metų balandžio mėnesio duomenimis, Lietuvos darbo biržoje buvo daugiausia registruota teisės, socialinio darbo, ekonomikos studijų absolventų.

Pernai populiariausios studijų programos pagal pirmąjį pageidavimą buvo ekonomika, medicina, teisė.

Aukštųjų mokyklų vadovai pastebi, kad jaunimas dažniausiai renkasi tas specialybes, kurias įgijus sunkiau rasti darbą.

Tiems, kurie nebijo

Išgyventi savo jėgomis.

Tokia užduotis kiekvieną pavasarį tenka jaunuoliams, kurie baigia vidurines mokyklas ir renkasi profesiją, bei tiems, kurie su universiteto diplomu rankose ieško darbo.

Kaip apsispręsti tolesniam keliui, jaunieji klaipėdiečiai idėjas graibstė renginyje „Versli Lietuva“.

„Ne vienam verslo pradžiamoksliu tapo projektas “Versli Lietuva„. Šiemet jis vėl suburs iniciatyvius žmones. Didžiausia vertybe ir sėkmės raktu tampa gera verslo idėja“, – susirinkusiesiems nuskambėjo Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės įrašytas palinkėjimas.

Ūkio ministras Rimantas Žylius pasidžiaugė renginyje matantis jaunus veidus, nes kaip tik jiems jis ir skirtas.

„Šių renginių pati tikroji auditorija ir yra jauni žmonės. Atliktas tyrimas, kad 70 proc. jaunimo iki 25 metų amžiaus savo svajones sieja su verslu. Čia mes turime labai didelį potencialą tų žmonių, kurie dar to nebijo“, – teigė R.Žylius.

Ministro įsitikinimu, per keletą metų būtų galima pasiekti jaunimo nedarbo problemų sprendimą. Esą svarbu, kad jaunimas žinotų savo galimybes ir savo idėjų realius pritaikymo kelius.

Prireiks ne vieno amato

Prognozuojama, kad nepaklausių profesijų absolventai vėl papildys bedarbių gretas.

Tačiau šiandien sudėtinga įvardyti tas specialybes, kurių reikės po 5–10 metų.

„Jaunimui dažnai sakau: visų pirma reikia išmokti dirbti ką nors tikra, tai yra inžinerinės, techninės profesijos, profesijos, kurios kuria pridėtinę vertę“, – tvirtino R.Žylius.

Ministras mano, jog pirmiausia reikia tapti kad ir geru programuotoju, padirbti 5–6 metus, o jau tada, pasimokius žurnalistikos, galima dirbti ir žurnalistu, rašančiu apie informacines technologijas.

Atvirkštinis variantas esą naudos neduoda.

„Mano nuomone, beveik nėra galimybių nuspėti, kokios profesijos bus paklausios ateityje. Ir beveik nėra galimybių suklysti, nes pasaulis tapo taip greitai besikeičiantis, kad nėra galimybių visą gyvenimą dirbti pagal savo profesiją“, – tvirtino R.Žylius.

Ministras įsitikinęs, kad ir ką besimokytų šiuolaikinis žmogus, šiandieninis pasaulis reikalauja susikurti antrą savo profesiją. Kad turėtų pasirinkimą savo energiją nukreipti ten, kur sugeba.

„Tai nėra labai paguodžiantis atsakymas, kurią profesiją pasirinkti, bet jauniems žmonėms reikia surasti savo kryptį“, – teigė ministras.

Teks nuolat keisti darbus

„Iš jaunimo labai dažnai girdžiu, kokiu verslu mums užsiimti, ką daryti? Kokios tos profesijos, kurių reikia šiandien mokytis, kurių reikės ateityje. Jeigu pasaulis būtų prognozuojamas, jei žinotume, kaip vystysis technologijos ir panašiai, būtų paprasta, bet taip nėra“, – apgailestavo R.Žylius.

Pastarųjų dešimtmečių realybė byloja, kad pasaulis – gerokai mažiau nuspėjamas, nei įsivaizdavome.

„Prieš 10 metų nemažai profesijų iš viso nebuvo, kad ir kalbant apie kompiuterines technologijas. Jos dabar yra labai paklausios. Lygiai tas pats su verslais“, – dėstė ūkio ministras.

Statistika rodo, kad vidutinis įmonės amžius yra apie 20 metų. Žmogaus darbingas amžius yra daugiau nei 40 metų.

„Tai reiškia, kad per savo darbingą amžių, jei esate verslininkas, turėsite ne vieną įmonę, o kelias. Jei būsite samdomas darbuotojas, tai veikiausiai dirbsite ne vienoje bendrovėje, o keliose. Nes toks dalykas, kaip darbas vienoje įmonėje, jau išnykęs“, – tvirtino R.Žylius.

Anot ministro, tikėtina, jog teks dirbti ne tuos pačius darbus, o skirtingus.

Taigi į jauno žmogaus klausimą, kaip jam pasirinkti profesiją, kurios šiandien net nėra, esą neįmanoma atsakyti.

Gelbės nestandartiniai sprendimai

Renginyje „Versli Lietuva“ dalyvius sveikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad novatoriškumas, drąsa, nestandartinis standartinių idėjų sprendimas yra tai, kas atvers kelius į sėkmę renkantis ne tik profesiją, bet ir gyvenimo kelią.

Meras pateikė Naujojo Orleano pavyzdį, kai prieš septynerius metus miestą nusiaubė uraganas Katrina. Tada esą buvo aukščiausiu politiniu lygiu apsispręsta, kad investuojama turi būti ne vien tik į dambų atstatymą, bet ir į infrastruktūros stiprinimą, kas ateityje padėtų išvengti panašių kataklizmų.

Naujajame Orleane investuota į kultūrą, turizmą, sportą. Per tą laiką tos investicijos sukūrė apie 140 tūkst. naujų darbo vietų. Ir į miesto biudžetą įplaukos iš to siekė 12 proc.

„Tai drąsi idėja, ir nereikėjo nieko ypatingo, tik ryžtingo sprendimo bei valdžios palaikymo. Kalbant apie verslumą, atrodo, pasaulyje jau tiek daug visko atrasta, bet nebijokime ieškoti ten, kur viskas atrasta. Ieškokime nestandartinių sprendimų, tai padės išjudinti verslumą, apie kurį kalbame“, – jaunimui linkėjo V.Grubliauskas.