Teisingumo vėliavnešiai, regis, nepaiso sveikos nuovokos. Dėl besivelkančios aštuonių eurų skolos, kuri per 14 metų užaugo iki pusės šimto, iš daugiavaikės vienišos mamos antstoliai nesibodėjo atimti vienintelių mėnesio pajamų, pragyvenimui palikdami šešis eurus. Jei ne geros valios klaipėdiečiai, šeimai grėsė krachas.

Nepavydėtina pradžia

Panieka, patyčios, abejingumas ir nesibaigiantis skurdas – su tuo Sigita (vardas pakeistas – A.D.) susiduria nuo gimimo.

Praeitą mėnesį klaipėdietei sukako 40 metų. Toks amžius, kai dauguma žmonių jau būna įsitvirtinę gyvenime.

Sigitos situacija – kitokia. Šiuo metu moteris po sunkios operacijos gyvena socialiniame būste ir vargiai geba sudurti galą su galu.

Ji kilusi iš Joniškio rajono daugiavaikės šeimos, kurioje buvo net 14 vaikų. Moteris teigia, kad savo tėvų nepažįsta, jie jos neaugino. Sigita net nežino, ar jie yra gyvi.

Su dviem sesėmis kažkada buvo susitikusi Nomedos Marčėnaitės televizijos laidoje. Bet ryšių nepalaiko.

Sigita vardija vaikų globos namus, po kuriuos klajojo, kol užaugo. Jų – beveik dešimt, geografija nutįsusi per visą Lietuvą.

Akivaizdu, kad socialinių įgūdžių ir šeimos vertybių taip mėtomam vaikui sukaupti buvo beveik neįmanoma. Motinystė į jos gyvenimą atėjo tam visai nepasirengus.

"Apie šeimą ji neturėjo jokio supratimo. Mergaitė juk gyveno globos namuose. Kurį laiką mes buvome ją priglaudę savo sodyboje "SOS vaikai" Melnragėje. Vėliau ji susirado kažkokius savo gimines, išvažiavo pas juos į kaimą, bet paskui vėl sugrįžo į Klaipėdą", – pasakojo agentūros "Visos Lietuvos vaikai" Klaipėdos fondo vadovė Virginija Kairienė.

Palaužė skurdas?

Šiandien Sigita – vieniša, sunkiai besiverčianti ligota, bet tvarkinga mama, turinti keturis vaikus, su ja auga trys mažamečiai.

Vyresnysis sūnus – globos namuose, sunkaus būdo paauglys ten apgyvendintas po to, kai pernai prieš motiną pakėlė ranką.

Tačiau Sigita jo nesmerkia ir bando rasti pateisinimą, kad jis palūžo dėl sunkių gyvenimo sąlygų, kai namuose dėl skolų buvo atjungtas vanduo ir elektra. Jos manymu, tokio amžiaus vaikui beviltiški nepritekliai sukėlė įniršį. Jis buvo tikras, kad dėl visko kalta mama.

"Dabar jam 15 metų. Turiu žinių, kad jis jau norėtų grįžti gyventi į šeimą. Nežinau, ar pajėgčiau susitvarkyti, juolab girdėjau, kad jis sunkiai tramdomas. Svarbu, kad mažiesiems būtų saugu", – prasitarė Sigita.

Mažieji palaiko mamą

Pasak V.Kairienės, mažieji Sigitos vaikai tvarkingi ir mandagūs. Visa bėda, kad pati mama turi labai rimtų sveikatos sutrikimų.

Prieš keletą mėnesių jai buvo atlikta sudėtinga operacija. Moteris sunkiai po jos atsigauna. Vaikai, kiek tik pajėgia, stengiasi jai padėti namuose.

"Mama, tau vėl skauda?" – trumpas jos dvylikamečio sūnaus klausimas tyliai nuskambėjo susitikimo metu redakcijoje, kai Sigita pasimuistė kėdėje.

Ši mažytė smulkmena bylojo, kokie vaiko santykiai su mama. Jam svarbi jos savijauta, berniukas to nepasakė garsiai, bet akivaizdu, jog jis nenorėtų grįžti į Krizių centrą, kur kartu su dviem sesutėmis gyveno porą mėnesių, kol mama buvo ligoninėje.

"Ir mergaitės labai šaunios, vyresnioji skambina pianinu, manyčiau, kad jai reikėtų suteikti muzikinį išsilavinimą. Vaikai tvarkingi ir rūpestingi. Jie pas mus Melnragėje leido vasaros stovyklas. Jokių priekaištų jiems neturiu", – tikino V.Kairienė.

Nenorėjo atiduoti vaikų

V.Kairienės teigimu, papildomos bėdos užgriuvo, kai Sigita grįžo iš ligoninės.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba manė, kad savo vaikų moteris auginti nei fiziškai, nei finansiškai nepajėgs ir nenorėjo jai jų atiduoti.

"Formaliai buvo teigiama, kad iš teismo reikia kažkokių dokumentų. Surinkome tuos popierius. Tada mes kartu su Sigita nuėjome į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kur pasirašiau pasižadėjimą, kad du mėnesius materialiai remsiu šitą šeimą. Tik tada grąžino jai vaikus", – teigė V.Kairienė.

Viena bėda nevaikšto. Tuo metu, kol vaikai gyveno Krizių centre, iš Sigitos buvo atimtos visos lig tol mokėtos pašalpos. Ji liko be jokių pajamų, nes dokumentų dėl neįgalumo pensijos dar nebuvo spėjusi susitvarkyti.

Maža to, ir po mėnesio tą gautą pensiją iš sąskaitos nurašė antstoliai. Moteriai su trimis vaikais liko 6 eurai.

Prieš Kalėdas – be pinigų

Antstoliai Sigitą susirado dėl senų skolų.

Dar prieš 14 metų moteris su keliais likimo broliais pinigų prasimanydavo rankiodami metalą uosto teritorijoje. Veikla, žinoma, buvo nelegali.

"Metalistus" pričiupo "nusikaltimo" vietoje. Kadangi jie jokių nuostolių niekam nepadarė, už įsibrovimą į įmonės valdas tada visiems skyrė po 30 litų (8 eurų) administracines baudas.

Tačiau ir ši suma Sigitai buvo per didelė.

Skola, išaugusi iki 50 eurų, vilkosi 14 metų, kol antstoliai suskubo ją išieškoti. Teismo vykdytojai moterį prigavo pačių netinkamiausiu jai laiku.

"Jie iš Sigitos banko sąskaitos nurašė neįgalumo pensiją, palikdami joje šešis eurus. Tiek pinigų moteriai su trimis vaikais liko mėnesiui. Tai nutiko prieš Kalėdas", – pasakojo viešumo nepanorusi geros valios klaipėdietė Regina, kuri ryžosi globoti Sigitos šeimą.

Paskui, tiesa, antstoliai susizgribo ir didžiąją dalį pinigų moteriai grąžino, nes pagal įstatymus negalima iš skolininko paimti daugiau nei penktadalio mėnesio pajamų skoloms padengti.

Patyčios dėl 20 centų

Tačiau didžiausia pasibjaurėjimą Reginai sukėlė apsilankymas antstolio kontoroje, kur tikėjosi gauti reikiamo dokumento kopiją dėl minėtos kadaise Sigitos nesumokėtos administracinės nuobaudos.

"Buvo labai bjaurus oras, pūga, didelis vėjas. Kartu su Sigita nuėjome pas antstolį. Ant durų buvo parašyta, kad tądien – ne priėmimo diena. Bet mums reikėjo tik dokumento kopijos. Po ilgų įtikinėjimų sutiko duoti tą kopiją, bet paaiškėjo, kad už ją turime sumokėti 20 centų. Padaviau, bet man pasakė, grynų pinigų jie nepriima, turime sumokėti banke ir jiems atnešti kvitą", – apsilankymo pas antstolius vingrybes dėstė Regina.

Moteris pasakojo, kad Sigita, sėdėjusi kampe, visai susigūžė, nes tądien jai labai skaudėjo koją ir ji vos galėjo vaikščioti.

Regina pareiškė, kad neišeis tol, kol negaus tos kopijos.

Paaiškėjo, kad galima padaryti banko pavedimą. Po ilgų debatų 20 centų pateko į antstolių kontoros sąskaitą.

"Kaip galima taip vaikyti neįgalų žmogų kelias dienas dėl 20 centų? Jiems, matote, ne priėmimo valandos, jie grynų pinigų nepriima. "Ateikite rytoj". Kas jiems pasidarė? Per tuos savo popierius žmogaus nebemato. Šiuolaikinė sistema visai nužmogėjusi", – piktinosi Regina.

Kai muša gulintį

Prasimušti pro biurokratų kiautą ne visad pajėgus net sveikas žmogus, ką jau kalbėti apie ligonį.

Tad, kol Sigita gulėjo ligoninėje, o jos vaikus globojo valstybė, moteris neteko visų jai lig tol priklausiusių lengvatų ir pašalpų.

Sigitos globėja Regina rūpinosi, kad būtų grąžintos prarastos pašalpos, kai vaikai sugrįžo pas mamą.

Moteris susidūrė su biurokratiniu cinizmu, kuris glumino. Pasak Reginos, iš biudžeto mintantys klerkai, kurie privalo padėti pakilti į socialinį dugną įpuolusiam žmogui, jį tik dar labiau gniuždo.

"Sigita nebesusigaudo, kur kokius dokumentus tvarkyti. Ar nuo tų rūpesčių, ar nuo operacijų, ar nuo vaistų, nežinau, bet ji sunkiai orientuojasi, kaip jai susigrąžinti tą valstybės paramą. Pati ėjau kartu su ja. Ankstesnė inspektorė iš Socialinės rūpybos skyriaus buvo labai keista, žmogus jai tarsi nerūpėjo. Buvo labai neįprasta su ja bendrauti", – dėstė Regina.

Esą tokiems žmonėms, kaip Sigita, reikia pagalbos, jie dažniausiai nesusigaudo biurokratinėse vingrybėse, nežino, ką, kada ir kokį dokumentą užpildyti ir kam išsiųsti, kad gautų tai, kas jai priklauso kaip neįgaliai vienišai daugiavaikei mamai.

Bent jau kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį.

"Kas kaltas šioje situacijoje? Socialiniai darbuotojai gal ir gerai dirba savo darbą, bet pagalbos prašančio žmogaus jie nemato, tik savo popierius ir instrukcijas. Jiems lengviausia pasakyti, kad ji kažkiek pavėlavo, kažko neužpildė ir dėl to paramos tą mėnesį negaus", – valdininkų abejingumu piktinosi Regina.

Ranką tiesia geradariai

Regina – viena tų jautrių ir garbingų klaipėdiečių, kurie savo gerų darbų nelinkę viešinti.

Moteris pagal profesiją ekonomistė, pastaruoju metu, kaip pati sako, gyvena tarp Londono ir Klaipėdos.

O kai parvyksta namo, užsiima savanoryste, padeda socialiai pažeidžiamiems žmonėms.

Regina teigė negalinti žiūrėti, į ką virto ši biurokratinė sistema ir jai atstovaujantys funkcionieriai, kurie visiškai nesupranta vargstančio žmogaus, iš paskutiniųjų besistengiančio pakilti iš socialinio dugno.

"Pirmiausia ten pagalbos prašyti atėjęs žmogus susiduria su paniekinamu bendravimo stiliumi. Visa tai sunkiai besikapstantieji savo gyvenime jau yra patyrę, ypač Sigita, kuri dar vaikystėje išgyveno tai, ko vaikai apskritai neturėtų patirti. Dabar ji iš paskutiniųjų nori pati užauginti savo vaikus, bet susiduria su baisia sistema. Kaip jai pakilti?" – klausė klaipėdietė.