Žodžio laisvė turi ribas: kalbos apie karą gali tapti baudžiamąja byla

Situacija, nutikusi per stačiatikių Velykas viename uostamiesčio daugiabučių kiemų, sukėlė diskusijų audrą. Gyventojams kilo klausimų – kokie pokalbiai apie karą Ukrainoje gali atsirūgti baudžiamąja byla? Nepaprastosios padėties metu šalyje verta prisiminti, kad žodžio laisvė turi ribas.

Kieme – keistas pašnekesys

Feisbuke klaipėdiečiai įnirtingai diskutuoja, ar nugirstą kaimynų pokalbį etiška viešinti internete?

Tačiau situaciją aprašiusi viena klaipėdietė įsitikinusi – pokalbio turinys peržengė ribas.

"Gyvename tokiame rajone, kur įsikūrę daug rusakalbių, tad visko tenka išgirsti. Esame pripratę. Vis dėlto savo kaimynų ir rusakalbių bendruomenės Klaipėdoje nenoriu nuvertinti. Aš tikiu, kad jų dauguma yra šviesūs žmonės. Tačiau tai, ką išgirdau sekmadienį, mane sukrėtė", – pasakojo gyventoja.

Moteris, sodindama balkone gėles, po langais išvydo situaciją – prie dviejų gyventojų, sėdinčių ant suoliuko, priėjo vyriškis ir užvedė pokalbį apie karą Ukrainoje.

"Jis pabrėžė, kad tai jokiu būdu nėra karas, o specialioji operacija. Vyras piktinosi ukrainiečiais, esą jiems ten visiems yra praplautos smegenys. Jį labiausiai erzino tai, kad ukrainiečiai esą va, kokie niekšai, nes sveikinantis reikalauja atsakyti jiems "Slava Ukrayini" ir "Heroyam slava". Vyras aiškino – "kas jie tokie, kad jiems reikėtų taip atsakyti?" – šiurpo moteris.

Ji pripažino, kad vienu metu pokalbio turinio jau nebebuvo įmanoma toleruoti ir ji paprašė kaimynų nebepolitikuoti viešoje vietoje.

Vyriškio pasisakymai, pasak moters, buvo aiškiai girdimi visam kiemui. Moters nuomone, gyventojo rėžta kalba ukrainiečių atžvilgiu buvo labai panaši į formuluotes, girdimas Rusijos televizijos kanaluose.

"Į mano pastabą, kad viešai nedera taip kalbėti, buvo atrėžta – "va, dar viena, praplautomis smegenimis", – tikino klaipėdietė.

Moters dėmesį atkreipė tai, kad vyras kažką padavė dviem ant suoliuko sėdėjusioms moterims. Jos supratimu, tai galėjo būti kažkokia spausdinta medžiaga, gal lankstinukai.

O toks gyventojos pastebėjimas sudomino teisėsaugą.

Įvyko nesusipratimas?

"Klaipėdai" susisiekus su trijule, kurių garsus pokalbis daugiabučio kieme apie karą Ukrainoje patraukė aplinkinių dėmesį, šie ėmė aiškinti, kad veikiausiai buvo ne taip suprasti.

Ant suolelio su giminaite sėdėjusi viena moterų aiškino, kad jokios karo propagandos nebuvo, o kaimynas tik pašmaikštavo, pasakodamas anekdotą apie Ukrainą.

Paklausta, kaip ji pati vertina karą Ukrainoje, ši klaipėdietė atsakė nesikišanti į politiką.

"Aš esu už taiką visame pasaulyje ir nepalaikau nė vienos pusės", – atsakė rusakalbė.

Gyventojas, kurio pasisakymai papiktino kaimynę, žurnalistams aiškino, kad jis pats yra ukrainietis, tad jokiu būdu nepalaiko Rusijos veiksmų.

"Čia kažkoks nesusipratimas. Aš Lietuvoje gyvenu nuo 1986 metų, mano mama ir giminaičiai šiuo metu yra netoli Kijevo. Kaip aš galėčiau palaikyti Rusiją?" – įtikinėjo vyras.

Klaipėdietis nupasakojo, apie ką kalbėjo su kaimynėmis.

"Pasakojau anekdotą – kaip rusai ir kaip ukrainiečiai apibūdina Ukrainos vėliavą. Ukrainiečiai sako, kad ji yra geltonos ir mėlynos spalvų, o rusai – kad ją sudaro geltona ir žydra spalvos. Dar kalbėjau apie tai, kad patys ukrainiečiai nežino žodžio, reiškiančio karinę kepurę. Pats nežinau, nes tai retai vartojamas žodis", – tikino vyras.

Apie kaimynėms duotus kažkokius lankstinukus vyriškis aiškino nieko nežinantis ir nieko joms nedalijęs.

Propaganda – draudžiama

Diskusijų audra dėl šios situacijos užvirė ir feisbuke – vieni piktinosi, kad klaipėdietė nufotografavo įtarimų sukėlusį vyrą, nors jo iš tolo darytoje nuotraukoje neįmanoma atpažinti.

Kiti gi klausė, kodėl reikia toleruoti antivalstybines kalbas viešoje vietoje?

Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovybė "Klaipėdai" išaiškino, kokie pasisakymai apie karą Ukrainoje turėtų būti vertinami teisėsaugos.

Šio laikmečio kontekste tai yra labai jautri informacija.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė paaiškino, kad kiekvienas panašaus pobūdžio incidentas, jei piliečiams kyla klausimų dėl karo propagandos, turi būti žinomas policijai.

"Apie įtarimus būtina pranešti kuo greičiau. Teisėsaugos institucijos išsiaiškins, ar yra pagrindas įtarti, kad buvo vykdoma neteisėta veikla. Yra teisės aktai, kurie apibrėžia neteisėtą elgesį. Visi informacijos tikslinimo veiksmai vyksta policijoje. Šio laikmečio kontekste tai yra labai jautri informacija", – kalbėjo D.Pocienė.

Prokurorė išaiškino, kad, įvykus bet kokiam tokio pobūdžio incidentui, teisiniu situacijos vertinimu turi užsiimti ikiteisminio tyrimo įstaiga.

Prokurorė vardijo ir teisės aktus, pagal kuriuos pareigūnai ir analizuotų situaciją.

Karo propagandą draudžia šalies 135-asis Konstitucijos straipsnis. Nesvarbu kas tuo užsiimtų – lietuvis, ukrainietis ar rusas – šio pagrindinio šalies įstatymo nuostatos galioja visiems vienodai.

Dalia Pocienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Už pritarimą – atsakomybė

170-2 Baudžiamojo kodekso straipsnis byloja, kad viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Šis straipsnis pažymi, kad tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar ES teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinamu, užgauliu ar įžeidžiamu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

"Seimas šių metų vasario 24 d. priėmė rezoliuciją "Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą", kurioje konstatavo, kad Lietuva smerkia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią. Tuo viskas pasakyta", – pabrėžė D.Pocienė.

Fotografavimas viešoje vietoje

Prokurorė D.Pocienė pripažino, kad situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje dėl karo Ukrainoje yra įtempta.

"Visuomenės nariai turėtų žinoti, kad kokios nors prieštaringos literatūros ar atsišaukimų dalijimas ar skelbimas viešai gali vykti. Todėl gyventojai apie tokio pobūdžio įvykius turėtų pranešti teisėsaugai", – gyventojų budrumą skatino prokurorė.

Paklausta, ar miestietis turi teisę fotografuoti jam įtarimus sukėlusį asmenį, prokurorė paaiškino, kad viešoje vietoje fotografuoti asmenis galima.

"Tik nederėtų pažeisti visų kitų asmenų teisių. Tam tikrų raudonųjų linijų nederėtų peržengti. Nereikėtų patiems priiminėti sprendimų ir darytis savo išvadų. Situacijų būna įvairių. Gali žmogus ir nenugirsti ar ne taip suprasti. Tačiau tam tikri reiškiniai mieste fiksuojami. Gyventojams siūlyčiau kuo maksimaliau užfiksuoti situaciją, tačiau patiems į jos aiškinimosi detales nesivelti. Teisinį vertinimą atliks ikiteisminio tyrimo įstaiga", – paaiškino D.Pocienė.

Kurstymas prieš tautą

D.Pocienė tikino, kad tokia pat atsakomybė gali laukti tų, kurie imasi kurstymo prieš tam tikros tautybės žmones.

Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už viešą tyčiojimąsi, niekinimą ar kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Teisėsaugininkai daugiausia išpuolių ukrainiečių atžvilgiu stebi socialiniuose tinkluose.

"Šiuo metu viešus pasisakymus piliečiai turėtų labai pasverti. Vertėtų nepamiršti, kad dabar bendruomenės reakcijos gali būti labai audringos. Bet reikia nepamiršti ir įvairių galimų provokacijų. Piliečiai turi žinoti savo teises ir šalyje veikiančius įstatymus. Mūsų atstovaujamosios institucijos – Seimo priimta rezoliucija išreiškė šalies poziciją Ukrainos karo klausimu", – paaiškino D.Pocienė.

Mieste – proklamacijos

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis patikino, kad uostamiestyje jau fiksuotas pranešimas apie provokacinio pobūdžio proklamacijas.

Prie turgavietės klaipėdietis balandžio pradžioje fiksavo ant skelbimų stulpo pakabintą skelbimą.

A4 formato lapas buvo išmargintas kompiuteriu.

"Trumpai apie tai, kodėl Ukraina nusipelnė to, ko nusipelnė" – taip "tiesos nešėjai" pavadino savo proklamaciją.

Rašte išdėstyta 13 punktų, o po jais parašyta, kad Ukrainos "valstybinė ideologija, įvykdžiusi tokius žiaurumus, neturi teisės egzistuoti".

Priešpaskutinis sakinys, kaip ir ne vienas ankstesnis, verčia abejoti teksto autoriaus raštingumu: "Skyriama toms bukoms būtybėms kurios valgo Europos propagandą vietoj pusryčių ir šventai tiki tuo, kad Ukraina yra auka, o Putinas – agresorius!!!"

Kriterijai: prokuroras A.Stanislovaitis pastebėjo, kad jei kas nors viešai ima aiškinti, kad Ukrainoje nėra karo, o Ukrainą kai kas ne puola, o gelbsti, iš principo tai yra kurstymas prieš ukrainiečių tautą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kriterijus – viešumas

A.Stanislovaitis, išgirdęs apie pasakojimus, kad daugiabučio kieme tarp kaimynų kilo ginčas dėl pasisakymų Ukrainos karo tema, tikino, jog tokie dalykai kelia nerimą.

"Apie tokius pastebėjimus reikia informaciją perduoti tarnyboms, jei vis dėlto įtariama, kad buvo dalijamos kokios nors proklamacijos. Jei, žinoma, taip iš tikrųjų įvyko. Proklamacijų dalijimas ar kabinimas ant stulpų turi viešinimo požymių, tai yra viešas ir sistemingas informacijos skelbimas. Tokiam veiksmui reikėjo pasiruošimo, veika turėjo būti apgalvota. Kažkas juk turėtų būti parašyta proklamacijoje, vadinasi, turėta kažkokių tikslų. O tokia veikla gali turėti nusikalstamos veikos požymių", – paaiškino prokuroras.

A.Stanislovaitis pridūrė, kad piliečiai tarpusavyje laisvai gali keistis savo mintimis.

"Tai nėra nusikaltimas. Žiūrint, kokia bendravimo forma pasirinkta. Jei bobutės ant suoliuko šnekasi tarpusavyje, tai nėra vieša veikla. Yra tam tikra riba. Tačiau jei kažkas lapelius dalija, čia jau gali kilti klausimų. Ką daryti tokiu atveju? Skambinti numeriu 112", – teigė prokuroras.

A.Stanislovaitis priminė, kad piliečiai patys neturėtų imtis jokių veiksmų, tik teisėsauga gali įvertinti situaciją.

Žodžio laisvė nėra absoliuti, ji yra įstatymu ribota.

Žudynes vadino "feiku"

Neseniai dienraštis "Klaipėda" publikavo straipsnį apie tai, kad buvusi uostamiesčio politikė, dabartinė visuomeninės organizacijos "Rusakalbė Klaipėda" pirmininkė Jelizaveta Daugininkienė viešoje interneto erdvėje auklėjo Rusijos konsulato uždarymu pasidžiaugusį komentatorių, o žudynes Bučoje pavadino netikra naujiena ("Laivas" sukėlė audrą", 2022 04 11).

Žinomos uostamiesčio veikėjos komentaras apie tai, kad žudynės Bučoje yra "feikas", dingo, kai tik ji sulaukė dienraščio "Klaipėda" skambučio su klausimais apie viešą įrašą feisbuke.

"Laikas suvokti, kokiame kontekste gyvename. Jei sakoma, kad Ukrainoje nėra karo, o Ukrainą kažkas gelbėja, iš principo tai yra kurstymas prieš ukrainiečių tautą. Visos tos jėgos nukreiptos prieš ukrainiečius. Tai neapykantos kurstymo nusikaltimo požymių turinti veika. Viešas pritarimas vykdomiems nusikaltimams prieš Ukrainos tautą yra baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą", – patikino prokuroras, primindamas BK 170 straipsnį, kuris kalba apie kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę ar kitokią žmonių grupę.

Šis straipsnis byloja, kad viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

"Tačiau čia labai svarbus viešumo pobūdis. Viešas raginimas gali būti vieši pasisakymai viešose, visiems prieinamose socialinių tinklų grupėse ar paskyrose. Tai nėra tas pats, kaip pokalbis už kampo", – pabrėžė A.Stanislovaitis.

Žodžio laisvė – ne absoliuti

Kuo skirtųsi nuomonės reiškimo faktas nuo neapykantos kurstymo? Prokuroras patikslino, kad nuomonės raiška tam tikrose situacijose turi ribojimų.

"Konstitucija apibrėžia, kokios yra mūsų teisės ir laisvės. Yra minties laisvė, žmogaus minčių niekas negali varžyti. Bet žodžio laisvė vis dėlto atsiremia į žodžio teisę. Kad ir kokia būtų demokratija, ne kiekvienas žodis yra toleruojamas. Jei žodis yra skiriamas kažkam, tai kažkas turi teisę jo negirdėti. Tai yra jautri Konstitucinės teisės nuostata. Niekas nedraudžia mąstyti kaip tik nori. Bet prieš nusprendžiant šnekėti garsiai, jau teks atsižvelgti į įstatymus. Žodžio laisvė nėra absoliuti, ji yra įstatymu ribota", – reziumavo A.Stanislovaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių