Kalbų mokymo mokyklos "Kalba.lt", veikiančios jau 21 metus, darbuotojai pastebi naujas tendencijas – mokytis kalbų vis dažniau ryžtasi senjorai, kurie siekia neprarasti ryšio su svetur gyvenančiais anūkais, nori visaverčiai bendrauti su savo marčiomis ar žentais užsieniečiais.
Senjorai kimba į mokslus
"Kalba.lt" – edukacinė bendrovė, kuri užsiima kalbų mokymo kursais, rengia kalbų stovyklas užsienyje ar dienos stovyklas savo filialuose vasaros metu, organizuoja anglų kalbos būrelius vaikams nuo 5 metų. Taip pat abiturientams, kurie ketina studijuoti užsienyje, padeda sutvarkyti dokumentus.
"Mūsų klientai – įvairiausio amžiaus – nuo penkerių metų vaikų iki senjorų, kurie nori lavinti savo kalbų mokėjimą. Vyresni žmonės pas mus mokytis ateina ir todėl, kad lietuviškai nebesusikalba su savo anūkais, taip pat jiems svarbu rasti bendrą kalbą ir su savo marčiomis ar žentais užsieniečiais", – pasakojo "Kalba.lt" Klaipėdos filialo vadovė Andžela Stulgienė.
Esą emigracija jau padarė savo, lietuvių kalbos Lietuvoje šiuo metu nebepakanka. Mišriose šeimose, sukurtose kartu su užsieniečiais, vaikai jau neretai ir nebekalba lietuviškai, todėl seneliai, nenorėdami prarasti paskutiniųjų giminystės saitų, patys mokosi užsienio kalbų.
"Turėjome ne vieną senjorų grupę, kurioje buvo susirinkę klaipėdiečiai nuo 50 metų ir vyresni. Visi jie neturėjo anglų kalbos pradmenų. Toje grupėje kartu mokėsi vyras su žmona. Taigi mokosi net šeimomis", – pastebėjo A.Stulgienė.
Bendrovės "Kalba.lt" filialai veikia visuose didžiuosiuose šalies miestuose, prieš porą metų atidarytas filialas ir Londone, kurio veikla pritaikyta vietinei Anglijos rinkai.
Talkina ir meilės emigrantams
Dėstytoja Vaida Kazlauskienė žmones kalbų moko jau 14 metų. Ji moko vokiečių bei italų kalbų ir individualiai, dar dirba gide. Moteris esą iš to ir gyvena.
"Mano klientai dažniausiai tie, kurie ruošiasi išvažiuoti gyventi į Vokietiją ar Italiją. Neretai tai ir meilės emigrantai, kurie į tas šalis važiuoja pas savo mylimąjį ar mylimąją. Besimokantys vokiškai dažniausiai savo kalbos žinias tobulina dėl darbo", – atkreipė dėmesį V.Kazlauskienė.
Dėstytoja pastebėjo, kad pastaruoju metu nemažai jaunų medikų mokosi vokiškai, kad galėtų išvykti gyventi ir dirbti į Vokietiją. Esą italų kalbą žmonės dažniausiai mokosi dėl malonumo.
"Itališkai mokosi, nes kalba – graži, nes turi giminių, artimųjų, vyrus ar sužadėtinius italus. Tačiau pačių italų mokyti lietuviškai neteko", – sakė V.Kazlauskienė.
Pasak kalbų dėstytojos, Klaipėdoje šiuo metu didelis anglų, taip pat ir vokiečių kalbų kursų poreikis. Mokymus savo darbuotojams perka įmonės.
Pragyvenimo šaltinis
V.Kazlauskienė, be kalbų mokymo, vertėjauja ir dirba gide. Užsieniečiai mūsų istorija ne itin domisi, tačiau Lietuva jiems – naujas, lig šiol neatrastas kraštas.
"Italai giria lietuvių kalbą, sako, kad jiems ji graži, nežinia kodėl, bet lygina ją su rusų. Italus labiau domina dabartinis metas: kaip mes dabar gyvename, kada eurą įsivesime, kas prezidentas, kokie žinomi lietuvių sportininkai gyvena Italijoje. Juos labai žavi Lietuvos gamta, ypač tai, kad čia daug žalumos", – pasakojo V.Kazlauskienė.
Moteris dažniausiai dirba su kruizinių laivų keleiviais. Sunkiausia, kad laikas ekskursijoms yra labai ribotas, viskas suskaičiuota minutėmis.
"Per kelias valandas turime juos supažindinti ne tik su mūsų pajūrio miestais, bet ir su Lietuva. Atvykėliai labai stebisi, kad Klaipėda yra ne sostinė, o mūsų sostinė yra už 300 km. Atvyksta įvairiausio amžiaus žmonės – ir vyresni, ir jaunimas. Italų jaunuoliai buvo gana santūrūs. Man nepasitaikė ekscentriškų turistų", – teigė V.Kazlauskienė.
Anot kalbų dėstytojos, iš šio darbo visada buvo galima išgyventi, o tam tikri veiklos suaktyvėjimo etapai tik liudija vykstančias socialines ir kultūrines permainas visuomenėje.
Naujausi komentarai