Prieš rinkimus – areštas
„Kai kas Kaliningradą naudoja kaip šantažo įrankį politiniuose žaidimuose“, – taip pastaruoju metu Rusijos vadovų kaitinamą priešiškumo atmosferą įvertino Antonas Gendriksonas.
A. Gendriksonas yra Kaliningrado verslininkas, pilietinis aktyvistas ir politikas.
Jis yra Regiono gyventojų tarybos pirmininkas ir buvęs Pionersko rajono deputatas.
Šiemet opozicionierius mėgino dalyvauti Dūmos rinkimuose su su partija „Jabloko“.
Jis užėmė trečiąją vietą partijos regioniniame sąraše Kaliningrado srities įstatymų leidžiamosios asamblėjos rinkimuose ir taip pat buvo įtrauktas į „Jabloko“ federalinį sąrašą.
Tačiau šių metų liepą A. Gendriksoną sulaikė teisėsaugos institucijos.
Kaliningrado teismo sprendimu politikas buvo suimtas 10 dienų pagal Rusijos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį už ekstremistinių simbolių demonstravimą.
Sulaikymo pretekstu tapo opozicionieriaus platintas vaizdo įrašas, kuriame matyti feisbuko ir instagramo logotipai.
Pagal Rusijos įstatymus, administracinis areštas pagal šį straipsnį automatiškai reiškia pasyviųjų balsavimo teisių atėmimą vieneriems metams.
Remdamasi tuo, Kaliningrado srities rinkimų komisija oficialiai pašalino A. Gendriksoną iš rinkimų sąrašo.
Remiantis politiko komandos ir partijos „Jabloko“ spaudos tarnybos pranešimais, šis areštas buvo akivaizdžiai politinio pobūdžio, siekiant užkirsti kelią nepriklausomam kandidatui dalyvauti rinkimuose.
„Jūs užsiimate profanacija“
„Atrodo, kad pati saugumo Kaliningrado srityje koncepcija apversta aukštyn kojomis. Pastaraisiais metais mūsų regione vis dažniau kalbama apie karą ir eskalaciją. Nikolajus Patruševas (Federalinės saugumo tarybos sekretorius) grasino Lietuvai „rimtomis“ pasekmėmis. Vladimiras Putinas, aptardamas galimą Kaliningrado blokadą, perspėjo apie „precedento neturinčią eskalaciją“ – net iki „didelio masto ginkluoto konflikto“, – socialiniame tinkle konstatavo A. Gendriksonas.
Atrodo, kad pati saugumo Kaliningrado srityje koncepcija apversta aukštyn kojomis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kaliningradas naujienų sąraše minimas kone kas savaitę.
„Ir tai darome agresyvia retorika. Toks įspūdis, kad kažkas sąmoningai įtraukia mūsų regioną, kaip jie patys sako, į geopolitinius štormus“, – vaizdo įraše, skelbtame feisbuko paskyroje, kalbėjo A. Gendriksonas.
Tuo metu, kai vyras užsiminė apie „kažkokį klouną iš Maskvos“, kumščiu mojuojantį Europai, vaizdo įrašo fone pasirodė antraštė, kurioje cituojami D. Medvedevo užmojai Lietuvą nušluoti nuo žemės paviršiaus.
„Tuoj pat kažkoks mūsų generolas, mėgindamas pasirodyti prieš karinių pajėgų vadą, pasiuntė karinį sraigtasparnį Lenkijos sienos link. Jūs ką darote? Jums ten problemos su navigacija? Jūs juk rizikuojate milijono žmonių gyvybėmis. Mes čia šeimas turime. Karste mes matėme tą jūsų eskalaciją. Mes visada buvome taikus regionas ir pasisakėme už dialogą su kaimynais“, – tvirtino A. Gendriksonas.
Lėšos – triukšmui kelti
Aktyvus pilietis taip pat prisiminė, kad visai neseniai valstybinė „RIA Novosti“ agentūra paskelbė kažkokio laisvai samdomo rašytojo Aleksandro Nosovičiaus rašinį „Rusijai gresia dar vienas SVO. Ji bus labai trumpa“.
SVO Rusijos Federacijoje vadinama specialioji karinė operacija, kurią V. Putinas surengė prieš Ukrainą.
„Daugiausia dėmesio skirta galimam karui su Lietuva ir raketų „su atitinkama apkrova“ naudojimui. Po kelių valandų „RIA Novosti“ pašalino straipsnį, paaiškindama, kad jis neatitinka jos redakcijos pozicijos ir valstybės politikos. Ir visa tai kartojama vėl ir vėl, prisidengiant Kaliningrado „gynimu“. Visų kalbų apie raketas, atsakomuosius smūgius, naujus konfliktus ir dar vieną eskalaciją metu daug mažiau girdime apie pačių kaliningradiečių saugumą“, – tikino vyras.
A. Gendriksonas šaipėsi į Kaliningrado valdžios, prie daugiabučių laiptinių priklijavusių lapelius, kad rūsyje esą yra slėptuvė.
„Lėšas leidžiate informacinio triukšmo kėlimui. O realiai jūs užsiimate profanacija. Jūs galvojate tik apie savo politines ambicijas. Susikiškite jas kuo giliau. Nes kitaip mes tai padarysime. Pradėkite galvoti apie kaliningradiečių saugumą ir jų ateitį“, – kabėjo rusas.
„Bunkerinis“ nesupras
Stebėtina, kad po tokių pasisakymų A. Gendriksonas iš viso dar laisvėje. Vyras ne pirmą kartą viešai drebia Rusijos valdžiai tai, ką mano.
Vaizdo įraše opozicionierius klausė kaliningradiečių jų nuomonės apie tai, kokiame kontekste jie vis girdi Kaliningrado paminėjimą.
Didžioji dalis pasisakiusių komentatorių pritarė pranešimo autoriui, tačiau buvo ir tokių, kurie aiškiai palaikė Rusijos imperines ambicijas.
„Tiesa ta, kad milijonas regiono žmonių – tik mainų moneta geopolitiniuose žaidimuose. Tačiau pagrindinis „bunkerinis“ nesupras, visa kita – ne jų problema“, – parašė Sergejus.
„Mes esame baltai (Gintaro regiono gyventojai) ir esame prieš beprotišką, nusikalstamą Kremliaus politiką. Esame taikus Europos regionas ir norime plėtoti pasitikėjimu grįstus santykius su savo kaimynais“, – pritarė Michailas.
„Apskritai, laikantis tokios supuvusios maskviečių politikos, regionui jau reikia nepriklausomo statuso“, – rašė Olegas.
„Jūs – ta pati Rusija, mokate mokesčius karui su kaimynais. Tai nustokite kalbėti nesąmones apie tai, kad esate pakraštyje ir esą visiškai atskirtai“, – drėbtelėjo tėvynainiams Andrejus.
Kitas komentatorius priminė, kad ir lietuviams ar ukrainiečiams yra tekę dalyvauti Afganistano kare arba Prahos įvykiuose. Esmę jis nurodė taikliai.
„Blogis, duodantis įsakymus“, – rašė žmogus.
Į diskusiją įsijungė ir lietuvis Deividas, paraginęs rusus priešintis Maskvos užmačioms.
„Jei Maskva nori ginti Kaliningradą įsiverždama į Lietuvą, ši operacija bus vadinama „Kaip prarasti Kaliningradą per tris dienas“. Niekas nenori su jumis kovoti, jūs tik sulaikykite savo vyriausybę nuo kvailų poelgių“, – rašė lietuvis.
Ilgisi bevizio režimo?
Tačiau priešingą požiūrį turintis Sergejus itin piktinosi visais šiais pasisakymais.
„Peržiūrėjau komentarus ir supratau, kad juose pilna vien „chocholų“ gerbėjų ir idiotų. Antonas, regis, užduoda teisingus klausimus, bet kuo visa tai virsta? Šuns lojimu ir kiaulės cypimu. Negerai“, – rėžė rusas.
Pasispjaudymų iš V. Putino gerbėjų nebuvo itin daug.
Tačiau vienas mikliai pasiūlė kaliningradiečiams itin skausmingą temą.
„O kas nors atsimena bevizį režimą su Lenkija 2012–2016 metais? Ar blogai buvo?“ – klausimą uždavė komentatorius.
„Pats laikas referendumui ir prisijungimui prie Vokietijos“, – siūlė kitas vyras.
Pasiginčiję tarpusavyje, vis tik patys rusai pripažino, kad proputiniškų nuotaikų tarp kaliningradiečių yra kur kas daugiau, nei tokių, kurie mąstytų kaip A. Gendriksonas.
„Prieš savaitę valdžią juk pakeitėme. „Pedrosai“ sau dar prisirašė balsų. Tai ką daryti?“ – realiai į situaciją pažiūrėjo dar vienas rusas.
Ieškinys – gera mintis
A. Gendriksonas savo pasisakymais pliekia ne tik Maskvą, bet ir vietinius valdininkus, ypač akcentuodamas socialines eksklavo problemas, korupcijos apraiškas, valstybinės žemės plotų užstatymą pajūryje.
Aktyvistui viena stambi statybų bendrovė „Alfa-Stroy“ pagrasino byla dėl verslo reputacijos menkinimo.
„Na, ieškinys yra gera mintis. Ieškinys suteiks galimybę oficialiai pareikalauti dokumentų ir užduoti klausimus apie su šiuo reikalu susijusias šalis. Įskaitant Kaliningrado gubernatorių Aleksejų Besprozvannychą, pirmąjį gubernatoriaus pavaduotoją Valerijų Šeriną ir miesto plėtros politikos ministrę Anastasiją Podskrebkiną. Todėl laukiu ieškinio pareiškimo. Ir tada siūlau aptarti vystytojo ir Kaliningrado srities valdžios santykius ne grasinimais, o iš esmės – remiantis dokumentais, datomis ir susijusių šalių parodymais“, – be skrupulų rėžė A. Gendriksonas.
Paprastai tariant, Kaliningrado valdžia gyvenamųjų namų kvartalo statytojams leidimus statybai išdavė dešimčia dienų anksčiau nei susirinko statybos klausimu turėjusi pasisakyti visuomeninė taryba.
Ekspertus ir architektų sąjungos narius tai pribloškė.
Prokuratūrai – raštas
A. Gendriksonas neseniai paskelbė, kokių dar veiksmų ėmėsi prieš Kuršių nerijos Rusijos nacionalinio parko teritorijoje numatytas statybas ant jūros kranto.
„Rusijos generalinei prokuratūrai Maskvoje ir Rusijos vyriausybei nuvežiau 37 tūkst. parašų prieš 27 tūkst. kvadratinių metrų ploto statybas, kurias liaudis praminė „Mirties siena“, – pasakojo A. Gendriksonas apie savo rugsėjo 11-osios skrydį į Maskvą.
Vyras tikino, kad prieš dvi savaites buvo pranešta apie dviejų aukštų valdininkų bylas, kurios buvo pradėtos dar prieš kelerius metus.
Kardomoji priemonė – sulaikymas – buvo paskirta Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriui Anatolijui Kalinai.
Pasak tyrėjų, dar 2021 m. jis kartu su pažįstamu asmeniu organizavo neteisėtą medžių kirtimą nacionaliniame parke, veikiausiai siekiant „išvalyti“ žemę turistiniam kompleksui.
„Žala įvertinta daugiau nei 12,7 mln. rublių. Rugsėjo 18-ąją kitas žinomas regiono pareigūnas, buvęs Zelenogradsko administracijos vadovas Sergejus Koševojus, gavo aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vienoje byloje teismas nustatė piktnaudžiavimo valdžia įrodymų sandoryje, susijusiame su 10,8 hektaro sklypu: verslininkas ir jo dukra galėjo įsigyti žemę už 34 mln. rublių, o jos rinkos vertė – daugiau nei 247 mln. rublių. Vaizdo įraše paaiškinu A. Kalinos ir S. Koševojaus ryšį, kaip abi istorijos susijusios su mūsų kova su „Mirties siena“ Kuršių nerijoje, ką su tuo turi bendro vyriausybė, saugumo pajėgos, vystytojai ir jų rėmėjai ir galiausiai, kaip VIP asmenų medžioklė nacionaliniame parke dera prie šios istorijos“, – taip savo trumpą vaizdo įrašą pristatė A. Gendriksonas.
Statybų laukia krizė?
Kaliningradietis stebėjosi agresyviais vystytojų užmojais gauti išskirtinius valstybinės žemės sklypus, nors pačioje Rusijoje statybų verslas išgyvena krizę.
„Statybų krizė Kaliningradą paveiks greičiau nei bet ką kitą – ir stipriau. Didžiausia Rusijos nekilnojamojo turto vystytoja įmonė „Samolet“ sunkiai dengia savo skolų įmokas. Tai ne lokalizuota problema, o sisteminės statybos pramonės krizės visoje šalyje simptomas. Hipotekos palūkanų normos yra labai aukštos, žmonės nustojo pirkti butus, o vystytojai yra per daug įsiskolinę ir priversti mokėti didžiules palūkanas bankams. Dėl to statybos įšaldomos, rangovai bankrutuoja, o ištisi rajonai lieka be infrastruktūros“, – tikino A. Gendriksonas.
Tai dvigubai pavojinga Kaliningrado sričiai.
„Statybų kainos čia yra vienos didžiausių šalyje: cementas, metalas ir įranga gabenami jūra. Vietinė rinka rėmėsi pirkėjais iš didžiosios Rusijos, tačiau jų skaičius senka. Statybų tempų mažėjimas eksklave paveiks logistiką, statybinių medžiagų gamybą ir paslaugų sektorių – dėl to bus prarastos darbo vietos ir biudžeto pajamos“, – pastebėjo kaliningradietis.
Pensija – 270 eurų
A. Gendriksonas savo pasisakymuose užsimena apie niūrą šio krašto gyventojų ateitį.
Vyras mini, kad ekskalve pensija siekia vos 25 854 rublius (apie 268 eurus).
„To nepakanka niekam, ypač pensininkui. Per metus pensininkų skaičius sumažėjo beveik 4 tūkst. – iki 268 900. Labiausiai nerimą kelianti tendencija yra staigus dirbančių pensininkų skaičiaus sumažėjimas: nuo 55,5 tūkst. iki 48,4 tūkst. vos per vienerius metus. Tai rodo arba vyresnio amžiaus darbuotojų išstūmimą iš ribotos eksklavo darbo rinkos, arba jų migraciją į neoficialų sektorių. Bet kokiu atveju ši tendencija rodo vyresnio amžiaus kaliningradiečių gyvenimo kokybės blogėjimą“, – pažymėjo A. Gendriksonas.
26 tūkst. rublių pensijos rusams sunkiai užtenka pragyventi, nes šią žiemą komunaliniai mokesčiai Rusijoje didės nuo 12 iki 25 proc., priklausomai nuo regiono.
„Regione, kuriame maisto, vaistų ir komunalinių paslaugų kainos yra vienos didžiausių, nėra oraus gyvenimo, o tiesiog išgyvenimas. Eksklavo pragyvenimo išlaidų priedas nėra niekaip kompensuojamas“, – pastebėjo A. Gendriksonas.
Sistema – kolapso fone
Viename paskutinių savo įrašų socialiniame tinkle A. Gendriksonas Kaliningrado gubernatorių A. Besprozvannych ir Rusijos valdžios veikėją N. Patruševą išvadino melagiais.
„Svetlogorske vykusiame forume „Ateities uostai“ A. Besprozvannych kartu su N. Patruševu pranešė delegacijoms iš Kinijos, Indijos, Saudo Arabijos ir Kataro: jūrų eismas į regioną išaugo penkis kartus – nuo 1 iki 5 milijonų tonų“, – veikėjus citavo rusas.
Tačiau realybė pasak A. Gendriksono, yra visai kitokia – krovinių sumažėjo 6,3 mln. tonų, tai yra 43 proc. krovinių, vežamų į Kaliningradą, kritimas.
„Jūrų transporto augimas nėra vadybos pasiekimas. Tai priverstinis perorientavimas po to, kai buvo apribotas geležinkelių tranzitas per Lietuvą. Jis apribotas todėl, kad Rusija atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje – tai tų pačių žmonių, kurie stovėjo forumo scenoje ir kalbėjo apie „naują pasaulinę logistiką“, politinių sprendimų pasekmė. Jūrų krovinių gabenimas kainuoja 25–30 rublių už kilogramą, palyginti su 10–12 rublių geležinkeliais. Krovinių gabenimas sumažėjo perpus, o kiekvienas kilogramas kainuoja tris kartus brangiau“, – akcentavo rusas.
Kaliningrado gyventojai jaučia maisto, vaistų ir kitų prekių kainų augimą.
„A. Besprozvannych ir N. Patruševas ne tiek melavo forumo svečiams, bet ir patikėjo savo melu. Būtent tai ir yra pavojinga: sistema įtikinėja save savo veiksmingumu, o regiono ekonomika praranda 43 proc. krovinių apyvartos. Gi retos užsienio delegacijos gauna gražų „strateginės partnerystės“ vaizdą kolapso fone, kurį pati sistema ir pati sau ir susikūrė“, – reziumavo A. Gendriksonas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)