Dvi dienas Kruizinių laivų terminale darbavęsi kalviai parengė siurprizą uostamiesčio savivaldybės darbuotojams. Nukaltą medį-sodą jie pastatė prie savivaldybės. Dėl vietos su valdininkais nebuvo tartasi.

Devintus metus organizuojamas kalvystės pleneras „Keturi vėjai“ prasidėjo šeštadienį. Kalviai čia darbavosi dvi dienas. Renginio metu buvo nukalta skulptūra medis-sodas.

Kompozicijoje atsispindi etnografiniai motyvai, ji bus besikeičianti priklausomai nuo metų laiko.

Jau iš pat pradžių skelbta, kad tai bus dovana miestu. Tačiau dar penktadienį Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas negalėjo pasakyti, kur stovės skulptūra.

„Vieta dar nėra išrinkta. Galiu pasakyti tik tiek, kad medis-sodas bus pastatytas gerai matomoje ir žmonių lankomoje vietoje“, – tvirtino pirmininkas.

Tačiau, pasibaigus renginiui, kalviai kompoziciją nuvežė ir pastatė Liepų gatvėje, prie miesto savivaldybės. L.Leščiauskas neslėpė, kad vieta nėra suderinta su valdžios atstovais.

„Taip sugalvojome ekspromtu. Manome, kad tai tinkama vieta skulptūrai. Leisime miesto valdžiai apsispręsti, ar tai tinkama vieta. Norėjome padaryti siurprizą. Pirmadienį atėję į darbą savivaldybės darbuotojai išvys skulptūrą“, – tvirtino pirmininkas.

Paklaustas L.Leščiauskas, ką darys, jei miesto valdžios atstovai neapsidžiaugs išrinkta vieta, atsakė: „Skulptūra yra be pamatų. Jei nuspręs, kad nereikalinga, išsivešime ir saugosime pas save“.

Pleneru „Keturi vėjai“ siekiama, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir domėtųsi autentišku amatu, pabendrautų su meistrais, pamatytų gyvą kūrybą iš metalo.

Šiemet jame dalyvavo 25 meistrai. Jie atvyko ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Čekijos, Ukrainos, Baltarusijos. Išbandyti kalvystę buvo kviečiami ir miestiečiai.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai atėję į Kruizinių laivų terminalą galėjo pamatyti ir autentišką viduramžių kalvę. Ją į Klaipėdą atvežė svečiai iš Baltarusijos, kurie plenere dalyvavo pirmą kartą.

Buvo galima pamatyti, kaip kalviai darbavosi, kai nebuvo automatikos, technologijų. Demonstruota įranga ir įrankiai, atkurti pagal to meto amato specifiką.

Norintieji galėjo pabūti kalvio pameistriu ir autentiškomis dumplėmis „paduoti“ oro senoviniam žaizdrui. Meistras taip pat mokė, kaip nusikalti laimės vinį ar pasagą. Latvių kalviai parodė, kaip pasigaminti monetą iš vario.

Plenero metu vyko ir kalvių varžybos. Rungtyniauti buvo kviečiami ir žiūrovai. Paklaustas, ar kalvių nealina karštis, L.Leščiauskas atsakė: „Oras puikus. Kalviai nebijo karščio“.