Sveiką protą nurungė verslo interesai? Tik tokia išvada peršasi girdint, kad ugniagesių vadovybė priėmė sprendimą visoje Lietuvoje įrengti vienodus priešgaisrinius gelbėjimo įrenginius – antžeminius hidrantus. Klaipėdiečiai neslepia, kad uostamiesčiui jie netinkami, o kasmetinis jų atnaujinimas kainuos keliasdešimt tūkstančių litų.

Naujovės netinka?

Visai neseniai suremontavus Klaipėdos turizmo mokyklą, šalia jos įrengtas antžeminis raudonas hidrantas, primenantis senovinį, kurių kadais buvo pilnas uostamiestis. Tačiau tai ne duoklė praeities reliktams. Tai naujas priešgaistrinis reikalavimas.

„Yra reikalavimas statyti naujus antžeminius hidrantus. Jie esą patogesni ugniagesiams, kadangi iš karto galima prisijungti žarną prie įrenginio ir naudoti vandenį. Tačiau aptarnavimas problemiškesnis. Antžeminiai hidrantai būna jautresni, jei yra arčiau gatvės, juos sugadinti žymiai lengviau nei tokį patį požeminį įrenginį“, – pasakojo uostamiestyje hidrantus prižiūrinčios bendrovės  „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas.

Vadovui antrino ir prisistatyti nenorėjęs „Klaipėdos vandens“ darbuotojas.

„Mūsų sąlygoms jie netinkami, nes pas mus Klaipėdoje – gruntiniai vandenys aukštai. Žiemą hidrantai paprasčiausiai užšals, tad juos kiekvienais metais teks keisti naujais. Tačiau mūsų nuomonės niekas nepaisė“, – piktinosi specialistas.

Toks nurodymas esą gautas iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento.

Maskvietiški išstūmė vokiškus

Būtent tokio tipo antžeminiai hidrantai Klaipėdoje buvo įrengti dar prieškaryje, tačiau jų mieste telikę šeši, nes nepasiteisino.

„Aš 37 metus prižiūriu tuos hidrantus ir puikiai žinau jų technines galimybes. Kai pradėjau dirbti, vokiškų ikikarinių hidrantų Klaipėdoje buvo 127. Beveik visus juos panaikinome. Įrengėme Maskvos tipo, požeminius, nes antžeminiai žiemą susproginėdavo“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Vandentiekio tinklų tarnybų vadovas Steponas Almonas.

Prieš žiemą esą tekdavo iš korpusų išpumpuoti vandenį, kad šie neužšaltų. Reikėjo net atskiros žmonių brigados jiems prižiūrėti.

„Jei hidrantas įrengtas molingame grunte, per laiką po žeme aplink jį susikaupia vanduo ir jis žiemą užšąla. Tam reikia įrengti drenažą, o tai – papildomos išlaidos, brangus malonumas“, – apie naujų įrenginių perspektyvą uostamiestyje kalbėjo S.Almonas.

Šiuo metu Klaipėdos mieste yra 1 tūkst. 247 priešgaisriniai hidrantai. Iš bendro hidrantų skaičiaus apie 17 proc. jau yra naujo tipo.

Patogiau ugniagesiams

Kretingiškiai buvo bene pirmieji šalyje, pradėję įrenginėti naujus antžeminius hidrantus. Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius teigė, kad toks buvęs ugniagesių valdžios reikalavimas.

„Požeminiai įrenginiai yra leidžiami tik tose vietose, kur negalima pastatyti antžeminio hidranto. Kitaip jie projekto nederina ir objekto nepriima“, – neslėpė G.Valinevičius.

Ugniagesiams esą svarbiausia, kad atvykę į iškvietimą jie lengvai rastų vandens įrenginį, tai yra jis būtų tinkamai paženklintas ir būtų veikiantis.

„Antžeminiai hidrantai žymiai geriau. Jie matomi, lengviau pasiekiami. Pagal naujus normatyvus tokių turėtų būti daugiau“, – įsitikinęs Kretingos raj. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas.

Nauji hidrantai jau įrengti Kretingoje, Salantuose, Vidmantuose. Dabar vykdomi nauji projektai Kartenoje, Kūlupėnuose ir Darbėnuose. Ten taip pat atsiras nauji raudoni antžeminiai hidrantai.

Kainuoja kelis tūkstančius

Kretingos rajone gruntas smėlingas, ten problemos dėl užšalimo nėra. Tačiau išlaidų dėl naujovės turės ir kretingiškiai, nes vandentiekininkai pastebėjo, kad vagišiai prie jų jau prikišo nagus.

„Hidrantų dangteliai yra iš aliuminio, juos vagia. Dabar gamintojai pradėjo dėti plastikinius, todėl pavogtuosius keičiame“, – apgailestavo G. Valinevičius.

Tačiau už šį patogumą  moka ne ugniagesiai, o vandentiekininkai.

O ir patys hidrantai – ne pigus malonumas.

„Hidranto kaina priklausomai nuo jo aukščio yra apie 3 tūkst. litų. Įrenginio  sumontavimas, pakeitimo darbai atsieina dar 1 tūkst. 500 litų. Per metus mieste mes pakeičiame apie 100 susidėvėjusių hidrantų. Tai įmonei kainuoja apie 50 tūkst. litų. Požeminiai hidrantai saugesni, jo joks chuliganas nesulaužys, jie apsaugoti nuo užšalimo. Bet jie nelabai patogūs ugniagesiams, kurie turi pakelti šulinio dangtį, prisijungti prie vandens sistemos. Tam sugaištamos kelios papildomos minutės“, – sakė L.Makūnas.

Pareigūnai meldėsi

Kol vandentiekininkai bandė pateisinti naujus, tačiau ne visose šalies vietovėse tinkančius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento reikalavimus, pastarosios struktūros komentarų iš aukščiausių vadovų lūpų išgirsti nepavyko.

Departamento direktorius Remigijus Baniulis, jo kolegų teigimu, išvykęs į komandiruotę Gruzijoje, o likusieji vakar nekėlė telefono ragelių, nes, tikėtina, meldėsi Šiluvoje.

Kaip skelbiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tinklalapyje, rugsėjo10-oji Šiluvoje Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaiduose skirta policijos, valstybės sienos apsaugos ir priešgaisrinei gelbėjimo tarnyboms. Vakar buvo meldžiamasi, kad kiekvienas pareigūnas sąžiningai atliktų savo pareigas, buvo dėkojama Dievui už gailestingumą, taip pat buvo aukojamos šv. mišios už šių tarnybų pareigūnus ir jų šeimas. Čia žygiavo pareigūnų rikiuotės, plėvesavo jų vėliavos.