Ketvirtos kadencijos nebus

Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, miestui vadovaujantis jau trečią kadenciją, dar kartą patikino, jog būsimuose mero rinkimuose dalyvauti neketina.

„Dar kartą galiu patvirtinti, kad tikrai į tiesioginius mero rinkimus neisiu. Nežinau, kas turėtų nutikti – žemė turėtų pradėti suktis į kitą pusę ar iš apvalios taptų plokščia, kad mano ketinimai pasikeistų“, – neslėpė V.Grubliauskas.

Jis buvo paskutinysis meras, kuris buvo rinktas miesto taryboje, ir pirmasis, rinktas tiesiogiai klaipėdiečių, o paskui dar kartą pakartojo sėkmę kituose tiesioginiuose rinkimuose.

„Tos visos trys kadencijos buvo labai skirtingos – tiek sunkumų, tiek ir problematikos prasme. Tačiau patys didžiausi išbandymai – „Grigeo Klaipėda“ skandalas, bendrieji planai, pandemija, skiepijimas – visa tai užgriuvo šios kadencijos pradžioje ir pareikalavo ne tik fizinių bei emocinių pastangų, bet ir labai daug patirties, nes visur tvyrojo pati aukščiausia politinio virimo temperatūra. Atrodo, atlaikėme, bet dar liko pusantrų metų“, – dienraščiui kalbėjo V.Grubliauskas.

Pastebėjimas: pirmasis Klaipėdos vadovas V.Čepas teigia, kad būsimuose rinkimuose mato ne vieną kandidatę moterį į uostamiesčio vadovės postą, tačiau – ne iš dabartinių politikių. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Kas nors užsės

Pirmasis atgimusios nepriklausomos Lietuvos laikų Klaipėdos vadovas Vytautas Čepas, niekada nestokojantis humoro jausmo, teigė, kad, nepaisant nieko, mero kėdė ilgai tuščia tikrai nebus – „vis tiek ją kas nors užsės“.

Tiesa, V.Čepas pripažino, kad vargu ar iškalba galėtų kas nors bent iš tolo prilygti dabartiniam merui V.Grubliauskui, esą jis – tarsi koks Jonas Auksaburnis. Vis dėlto politinių lyderių Klaipėdoje jis matąs ir daugiau.

Juk net du ministrai iš Klaipėdos išaugo – ir A.Bilotaitė, ir S.Gentvilas, tiesa, ar jie patiktų rinkėjams, klausimas.

„Turime lyderių. Juk net du ministrai iš Klaipėdos išaugo – ir Agnė Bilotaitė, ir Simonas Gentvilas, tiesa, ar jie patiktų rinkėjams, klausimas. Nes ministrai piliečiams paprastai patinka tik vienu atveju – jei jie pinigų skiria, o visais kitais atvejais yra kone priešai. Ir naujais mokesčiais žmones apkrauti dabar ne laikas. Bet kuriuo atveju, ministrai niekada geri nebus, jiems visada kas nors pretenzijas reiškia“, – dėstė V.Čepas, pateikęs galimas potencialių pretendentų į miesto merus kandidatūras.

Ministrai planų neturi

Tačiau panašu, kad į didžiąją šalies politiką iškopę klaipėdiečiai uostamiesčio mero postu bent jau artėjančioje kadencijoje nesigundo.

Aplinkos ministerijai vadovaujančio S.Gentvilo pasiteiravus, ar jis kandidatuos į Klaipėdos merus 2023-iųjų rinkimuose, ministras teigė, kad to klausimo jis nekėlęs nei sau, nei politinėse diskusijose.

„Tikrai tuo klausimu dar nieko negalvojome. Praeituose mero rinkimuose savo kandidatūrą kėliau, prasmingai kėliau, nes matyti, kad Klaipėdos miesto taryba šiuo metu stagnacinėje būsenoje, projektai, kurie įgyvendinami, yra praeitos kadencijos suplanuoti, o naujos perspektyvos nelabai matau. Todėl tą vakuumą reikėtų užpildyti prasmingomis vizijomis“, – kalbėjo S.Gentvilas, tačiau neįvardijo, kokį žmogų norėtų matyti uostamiesčio lyderio poste.

Nuostata: buvusio ilgamečio Klaipėdos mero R.Taraškevičiaus nuomone, miestui reikėtų tokio mero, kuris suvienytų politines jėgas būsimoje miesto taryboje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Panašios pozicijos laikosi ir vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.

Politikės atsakymą pateikusi jos patarėja Eglė Grajauskienė patvirtino, jog šiuo metu ministrė apie būsimus mero rinkimus tikrai negalvoja.

„Tam nėra nei laiko, nei galimybių dėl visiems suprantamų priežasčių. Dabar visos pajėgos ir laikas skiriamas neteisėtos migracijos krizei suvaldyti, taip pat toms pertvarkoms ir darbams, kurie suplanuoti ir jau pradėti įgyvendinti viešojo sektoriaus, regionų politikos bei viešojo saugumo srityse“, – paaiškino E.Grajauskienė.

Dar viena klaipėdietė, potenciali uostamiesčio vadovė, Seimo narė Ligita Girskienė, atstovaujanti „valstiečiams“, regis, irgi nenorėtų keisti parlamentaro mandato į Klaipėdos mero kėdę.

„Dėl mano kandidatūros kol kas nėra jokios tikimybės, šito dalyko nesvarstau, bet mūsų partija, aišku, kažką siūlys. Veikiausiai Arvydą Vaitkų, kaip ir per praeitus rinkimus“, – prasitarė L.Girskienė.

Pretendentai dar neapsisprendė

Ne vieno pašnekovo tarp galimų kandidatų būsimuose rinkimuose įvardytas Klaipėdos tarybos narys A.Vaitkus, paklaustas, ar sieks miesto vadovo posto 2023 m., pajuokavo, kad žmonės turbūt žino geriau.

„O jei rimtai, dar labai daug laiko iki rinkimų kampanijos. Koks bus sprendimas, tikrai negaliu atsakyti. Šiandien kalba ne apie šansus, o apie gyvenimą. Kaip susiklostys aplinkybės, taip ir bus“, – teigė A.Vaitkus.

Tarp galimų kandidatų į pretendentus uostamiesčio mero postui įvardijamas ir Klaipėdos universiteto rektorius, miesto tarybos narys Artūras Razbadauskas, tačiau ir jis nepatvirtino, kad ketina kandidatuoti.

„Apie rinkimus tikrai negalvoju. Juolab politikoje viskas keičiasi labai greitai, kartais net per savaitę, todėl apie jokį kandidatavimą šiuo metu minčių nėra, nes dar ankstoka apie tai kalbėti. Be to, dabar yra kitų rūpesčių tiek mieste, tiek valstybėje. Šiuo metu esame susitelkę naujų talentų pritraukimui į universitetą, o kas bus po pusantrų metų, matysime“, – kalbėjo A.Razbadauskas.

Rinkimuose – tuzinas kandidatų

Praeituose tiesioginiuose mero rinkimuose Klaipėdoje „valstiečių“ kandidatas A.Vaitkus antrajame ture pralaimėjo V.Grubliauskui.

Tuomet į merus pretendavo 12 kandidatų, tarp jų ir dabartinė vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė, kuri tąsyk pirmajame rinkimų ture liko trečia, bei aplinkos ministras S.Gentvilas, kuriam teko ketvirtoji pozicija.

Penktoje vietoje 2019 m. tiesioginiuose mero rinkimuose liko Viačeslavas Titovas, kuris maždaug po pusmečio neteko savivaldybės tarybos nario mandato ir nuo to laiko Klaipėdos politinėje arenoje nebegirdimas.

Į merus pretendavusi Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė tada liko šešta, Benediktas Petrauskas – septintas.

Likę 2019 m. kandidatai į merus – Kazys Paulikas, Artūras Žalys, Benas Šimkus, Modestas Nugaras bei Lina Šukytė-Korsakė kol kas jokių politinių ambicijų irgi nereiškia.

Dvylika kandidatų į mero postą Klaipėdoje pretendavo ir 2015 m. tiesioginiuose rinkimuose.

Tiesa, tada tarp jų buvo ne trys, o keturios moterys (A.Bilotaitė, Irina Rozova, Lilija Petraitienė ir N.Puteikienė).

Galimas dalykas, kad būsimuose Klaipėdos mero rinkimuose moterų gali ir visai nebūti, nes kol kas nė viena žinoma politikė nerodo jokių ženklų apie savo ketinimus.

„Nors aš matyčiau ir iš moterų vieną kitą kandidatę Klaipėdos mero poste. Per praeitus rinkimus siūliau kandidatuoti Jūrų muziejaus direktorei Olgai Žalienei. Ji galėjo būti puiki merė, santūri, korektiška, turinti vadovavimo patirties, gaila, kad ji tada nesutiko. Aišku, yra ir kitų kandidačių, bet ne iš politikių, tarp jų pretendenčių į merus nematau“, – tvirtino V.Čepas.

Viltys ir lūkesčiai

Kelias kadencijas miestui vadovavęs buvęs meras Rimantas Taraškevičius tikino, kad pats būsimuose rinkimuose irgi nedalyvausiąs, bet mano, kad dabartiniai tiesioginiai rinkimai tam tikra prasme ydingi, nes merą paverčia politiniu įkaitu.

„Matome, kas vyksta Klaipėdos rajone, Kretingoje, kai meras neturi tarybos palaikymo. Kiekvienam žmogui būtų labai sunku dirbti be politinio užnugario. Todėl bet kuris, kas pretenduos į šį postą, turėtų būti toks, kuris vienytų politines jėgas. Tai būtų vienas esminių dalykų. Koks žmogus tai galėtų padaryti Klaipėdoje, kol kas – labai didelis klausimas“, – kalbėjo R.Taraškevičius.

R.Taraškevičius neslėpė, kad ir dabartinio Klaipėdos mero situacija gana sudėtinga.

Dalis su V.Grubliausko visuomeniniu rinkimų komitetu išrinktų politikų yra pasirinkę kitas frakcijas.

Tad šiandien formalios daugumos Klaipėdos taryboje tarsi ir nėra, kone kiekvienu klausimu dėl balsavimo tenka tartis atskirai.

„Tačiau kol kas viskas vyksta sėkmingai, bet neatmetu, kad, artėjant naujiems rinkimams, kaskart gali darytis vis sunkiau sutarti. Visi turės savo ambicijų, norės atrodyti gražesni, nei yra iš tikrųjų. Nors visi jie mums gerai pažįstami, kažkokių stebuklų nelaukiame. Bet tikėkimės, kad atsiras nors vienas kandidatas į merus, kuris suvienys būsimą tarybą“, – šypsojosi R.Taraškevičius.

Pats V.Grubliauskas tiki, kad šiuo atveju miesto bendruomenė geriausiai nuspręs, kas turėtų atspindėti jų lūkesčius ir viltis.

„Asmeniškai susilaikyčiau nuo konkrečių vertinimų. Nors dabar jau girdimos dvi trys būsimų kandidatų pavardės, neabejoju, kad tai tik sąrašo sudarymo pradžia. Tačiau, mano manymu, blogiausias miestui variantas būtų, jei politikai nuspręstų atsisakyti tiesioginių mero rinkimų ir vėl būtų grįžta į mero rinkimus taryboje. Tai būtų blogiausia ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai. Ir tai būtų žingsnis atgal, kalbant apie stiprią savivaldą“, – įsitikinęs jau 10 metų miestui vadovaujantis Klaipėdos meras V.Grubliauskas.