Suplojo 13 tūkst. litų

85-erių Alina Petkienė savo vyrą Aloyzą Petkų Joniškės kapinėse palaidojo dar 1978-aisiais.

Tam, kad išvengtų rūpesčių, garbaus amžiaus moteris prieš mažiau nei dvejus metus kapavietę nutarė uždengti marmuro plokštėmis. Taip pat šalia vyro ji įsitaisė vietą ir sau.

Iš viso A.Petkienei kapavietės įrengimas, įskaitant ir paminklą bei montavimo darbus, atsiėjo 13 tūkst. litų dar senąja valiuta. Visos reikalingos sumos ji neturėjo, todėl skolinosi iš artimųjų.

5 tūkst. litų pagelbėjo brolis, dar 3 tūkst. litų davė dukra, jau kuris laikas išvykusi uždarbiauti į Angliją. Likusią sumą pensininkė padengė iš savo santaupų.

Sandoris su paminkladirbiu įvyko 2014-ųjų rugpjūčio pabaigoje. Rugsėjį klaipėdietė sulaukė skambučio, kad darbas atliktas. Moteris juo liko patenkinta.

"Iš pradžių meistras paėmė 2 tūkst. litų avansą. Praėjus kelioms dienoms po užsakymo jis pranešė, kad viskas padaryta. Nustebau, jog taip greitai. Bet pati apžiūrėjau kapą, atrodė dailiai, jokių priekaištų neturėjau. Kartu su broliais atidavėme likusią sumą", – pasakojo pašnekovė

Tąkart ji džiaugėsi, kad pagaliau atsikratė kapo priežiūros naštos ir gali lengviau atsikvėpti – tiek finansiškai, tiek morališkai. Tačiau, kaip paaiškėjo, neilgam.

Nepasirašė sutarties?

Pavasariop atnešusi gėlių ant vyro kapo A.Petkienė patyrė šoką. Viena iš dviejų juodo marmuro ir trijų centimetrų storio plokštė buvo skilusi pusiau, o akmens luitai – susmegę į žemę.

Tokį vaizdą išvydusi pensininkė iki šiol nenustoja raudoti, nes mano iššvaisčiusi ne tik savo, bet ir artimųjų pinigus.

"Vienintelis sandorio liudininkas – mano brolis, bet jis per tuos dvejus metus pasimirė. Apmaudu, kad neturiu jokios raštiškos sutarties ar kitų dokumentų. Man aiškina, neva darbininkai, pjaudami medžius, netyčia užvertė juos ant kapo, bet sunku tuo patikėti", – susijaudinusi kalbėjo A.Petkienė.

Ji nepripažįsta, kad plokštę suskaldė užkritęs medis. Klaipėdietės žodžiais, tai – brokas, už kurį atsakomybę prisiimti turėtų Lėbartuose savo dirbtuves turintis paminkladirbys Artūras Lukšas.

"Kalbėjomės su kapinėse dirbančiais žmonėmis, administracija, jie įtikinėjo, kad medžiai pjaunami dalimis ir pridaryti žalos tikrai negalėjo. Tam nepakanka įrodymų. Trumpiau tariant, vyksta kaltės permetinėjimas iš vienų – kitiems. Jau nebežinau, kur kreiptis pagalbos, tiek pinigų atidaviau ir dar problemų prisidariau", – dejavo klaipėdietė.

Moteris kreipėsi į policiją, advokatą ir kapavietę įrenginėjusį A.Lukšą. Pastarasis esą atsisakė su ja kalbėtis.

"Pastarąjį sykį su meistru bendravome kovo pradžioje. Daugybę kartų jam skambinau, tačiau nekėlė telefono ragelio", – tvirtino pašnekovė.

Kaltina darbininkus

A.Petkienės situacija atrodo išties mįslingai.

Kapavietę įrenginėjęs A.Lukšas išsakė kitokią šio įvykio versiją. Jis teigė tos moters pavardę girdintis pirmą kartą. Esą tokiu klausimu į jį anksčiau niekas nesikreipė.

Kiek vėliau, apžiūrėjęs kapavietę, pripažino, kad tai – jo darytas paminklas. Tada vyras atsiminė ir daugiau detalių.

"Kai turi daug užsakymų, visų neatsiminsi. Tegul moteris atvažiuoja pas mane, nueisime prie paminklo ir išspręsime šį klausimą. Bent jau mano praktikoje nėra pasitaikę tokių atvejų, kad akmuo skiltų, apskritai tai padaryti labai sudėtinga. Aišku, gyvenime visko būna. Jei tik tai būtų mano kaltė, net ir praėjus trisdešimčiai metų ištaisyčiau", – tvirtino pašnekovas.

Meistro žodžiais, už plokštės sugadinimą atsakingi darbininkai, kurie tvarkydami kapines užvertė ant jos medžius.

"Pavasarį vaikščiojau po Joniškės kapines, apžiūrinėjau savo darbus ir pamačiau, kas nutiko. Iškart susiradau moters brolius, nes turėjau jų telefono numerius, ir išaiškinau situaciją. Pasakiau, kad būtina kažką daryti, nes anksčiau ar vėliau plokštė subyrės. Iš pradžių ji net nebuvo taip stipriai įskilusi. Valant kapines ir kertant medžius, matyt, tiesiai ant plokštės užkrito šaka. Gavo stiprų smūgį iš viršaus, tiek ir tereikėjo. Blogo akmens aš nedėčiau. O kas dabar prisiims kaltę? Su moteriške jau sunku susišnekėti, vyrai dar truputį situacijoje "graibosi", – aiškino A.Lukšas.

"Turėtų apdrausti"

Kaip sakė A.Lukšas, ištaisyti sudarkytą antkapį nėra sudėtinga. Tačiau tai kainuotų papildomus pinigus.

"Galima nuimti seną ir uždėti naują akmenį. Sugadinta tik viena apie 150–170 cm ilgio ir 70–80 cm pločio plokštė. Preliminariai skaičiuojant, ji kainuoja apie 350 eurų. Tai – 15 min. nesudėtingas darbas", – garsiai mąstė pašnekovas.

Į klausimą, kas moteriai turėtų padengti žalą, paminkladirbys atsakymo neturėjo.

"Kas jums atlygins už automobilio išdaužtą stiklą, jei jis yra nedraustas? Galiu pasistengti pagelbėti ir pagaminti naują plokštę už savikainą, bet man pačiam pinigai stalčiuose neauga", – nukirto jis.

Ir dar pridūrė, kad brangų turtą kapinėse, kaip ir bet kurį kitą, žmonės turėtų apdrausti. Tuomet panašių incidentų būtų išvengta.

Kol kas pašnekovas savo praktikoje žino tik vieną tokį atvejį.

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė apie šį nutikimą sakė nieko nežinanti. Ji pripažino, kad situacija išties keista, ir pasiūlė moteriai kreiptis į policiją.

Neatmetama versija, kad kažkas specialiai galėjo vaikščioti ant kapavietės.

"Bandysime išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Nagrinėjame absoliučiai visus savo lankytojų skundus. O tvarkymasis Joniškės kapinėse vyksta nuolat, sunku kažką ir komentuoti. Perdaviau informaciją žmogui, kuris atsakingas už medžių šalinimą. Paprastai, jeigu asmuo patiria žalą, jis turi kreiptis į policiją dėl fakto nustatymo. Mes tokių tyrimų neatliekame", – komentavo vedėja.

Paklausta, ar darbininkai galėjo neapdairiai užmesti medį ant brangaus paminklo, Z.Stankienė skėsčiojo rankomis. Esą tai bemaž filosofinis klausimas.

"Labai keistai čia viskas atrodo. Viena plokštė tvarkinga, kita – ne. Sunku ką ir pasakyti", – abejojo pašnekovė.

Iš Kinijos – brokuoti gaminiai

Daug metų šiame versle besisukantis paminkladirbys Algirdas pasakojo, kad trūkius plokštėje, jeigu ji nėra kiniška, paslėpti sunku.

"Parduoti brokuotas gali tik Kinijos gamintojai, tuomet didesnė tikimybė, kad gali kažkas nutikti. Bet mes tokiais dalykais neužsiimame. Gal plokštė neįbetonuota ir apačioje nėra pamato, kažkas užlipo ar užmetė sunkų daiktą. Būna, kad sutrūkinėja ją nuimant, ypač jeigu yra tuščiavidurė. Nes vis dėlto naudojame ne pirmos rūšies, o antros ar trečios kategorijos akmenį. Paties geriausio neįpirktume", – kalbėjo vyras.

Paminklų meistras teigė, kad plokštėms didžiausias išbandymas – lapkričio 1-oji.

"Nuo žvakių akmuo įkaista ir palijus atsiveria nedideli įtrūkimai. Bet kas yra kaltas šiuo atveju, neįsivaizduoju. Žmogus turėtų būti visiškai be sąžinės, kad dėtų jau suskilusią plokštę. Bet visko pasitaiko. Paprastai brokuotas gaminys pardavinėjamas už pusę kainos, tačiau nė vienas paminklas dėl to nesubyrėjo, kaip stovėjo, taip ir stovi. Juk tai – ilgaamžis daiktas", – įsitikinęs meistras.

Algirdas taip pat pritarė, jog būtų neprošal brangesnius statinius apdrausti, kad ateityje panašių incidentų būtų išvengta.

Mat neretai pasitaiko ir vagysčių, kai paminklas ar plokštė vieną dieną tiesiog dingsta nuo kapo.