Karantinas psichikai atsilieps vėliau: gali padaugėti sutrikimų?

Vidinė mobilizacija

Šalies gyventojai dėl pandemijos jau daugiau nei mėnesį gyvena karantino sąlygomis. Ne vienam tai yra didelis iššūkis visomis prasmėmis.

Tačiau, anot psichiatrų, buvimas tarp keturių sienų vienam ar su savo šeima nėra priežastis psichinėms ligoms.

"Rimtų psichikos ligų neatsiranda dėl kažkokių katastrofų ar kitų ekstremalių situacijų, politinių ar ekonominių permainų. Jos atsiranda savaime, nepriklausomai nei nuo metų laiko, nei nuo padėties pasaulyje. Tai liečia ir laikinus psichinės sveikatos sutrikimus. Tačiau kai atsiranda tam tikrų sunkumų, neurozinio pobūdžio sutrikimų būna kaip tik mažiau, nes žmonės mobilizuojasi tam, kad išgyventų sudėtingesnį periodą", – remdamasis savo praktika teigė A.Slatvickis.

Anot gydytojo, žmonės tuo metu mobilizuoja psichines jėgas net to nesuvokdami, nes nėra kada atsipalaiduoti.

Darbo padaugės paskui?

A.Slatvickio teigimu, pacientų su laikinais psichikos sutrikimais per pastarąjį mėnesį tikrai nepadaugėjo.

"Bet kai viskas atslūgs, susitvarkys ir gyvenimas grįš į įprastas vėžes, galime tikėtis psichikos ligų suaktyvėjimo. Tą patį tvirtina ir mano kolegos. Ir tai bus žmonių reakcija į buvusį stresą. Tada tam tikrų pacientų skaičius galbūt išaugs, tačiau nereiškia, kad taip ir bus", – dėstė A.Slatvickis.

Anot jo, esama karantino situacija rodo gerėjimo ženklus, tad už kelių mėnesių, kai viskas susitvarkys, psichologų ir psichiatrų galbūt lauks daugiau darbų nei dabar.

Prognozuoti būsimų pacientų amžių gana sudėtinga.

A.Slatvickio manymu, tie laikini psichikos sutrikimai, kurie gali atsirasti dėl karantino, priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo asmenybės struktūros.

Subalansuotos asmenybės į streso situaciją esą reaguos ne taip jautriai.

Pasirengę konsultuoti

Kada psichologinės pagalbos linijos konsultacijos nebepakanka ir kada žmogui jau reikėtų kreiptis į psichiatrą, pasak gydytojo, – asmeniška.

"Atvejai būna labai individualūs. Bet jei žmogus jaučia, kad jau nesusitvarko su savo kasdiene veikla, sutrinka miegas, padidėja irzlumas, jautrumas, kai žmogus dėl mažiausio menkniekio ima verkti, pykti ar niršti, tada vertėtų pagalvoti apie specialisto konsultaciją", – patarė A.Slatvickis.

Lietuvoje veikia nemažai psichologinės ir emocinės paramos telefono linijų, tarp jų – ir Klaipėdoje, kur dirba profesionalūs konsultantai, kurie gali patarti ir padėti žmogui, jei jam to reikia.

"Ir mūsų įstaigoje yra daug psichologų, visi jie dirba nuotoliniu būdu. Todėl, jei kažkam reikia pagalbos, gali kreiptis telefonu. Ir jau paskui jie, įvertinę konkretaus žmogaus dvasinę būseną, patars, ką reikia daryti toliau, arba rekomenduos kreiptis į psichiatrą", – teigė pašnekovas.