Vienatvė kenkia širdžiai

Praėjusį sekmadienį Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai jau 15-ąjį kartą sėdo ant dviračių, taip paminėdami Pasaulinę širdies dieną, bei norėdami atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją.

Sveika gyvensena, o ypač fizinis aktyvumas – viena iš priemonių, padedanti sulėtinti šių ligų vystymąsi. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir pasaulyje pagal mirtingumą išlieka Nr.1.

Kaip pastebi Klaipėdos jūrininkų ligoninės II kardiologijos skyriaus vedėja ir Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos krašto pirmininkė dr. Rūta Raugelienė, šiais metais akcentuojama širdžių bendrystė ne tik kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis. Labai svarbu nuošalyje nepalikti vienišų širdžių.

„Vienišos širdys dėl pandemijos yra labiau pažeidžiamos, tad reikėtų atkreipti dėmesį, paskatinti artimą žmogų ar kaimyną pasitikrinti sveikatą, paskambinus giminaičiui pasiteirauti, ar viskas tvarkoje? Norisi, kad bendrystės ir rūpesčio tarp mūsų būtų daugiau“, – sakė R.Raugelienė.

Patenka sunkios būklės

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, pandemijos sąlygotus iššūkius išgyvena sunkiai. Atšauktas ar atidėtas gydymas, sumažintas procedūrų skaičius bei kardiovaskulinių paslaugų teikimas labai neigiamai paveikė dalies pacientų sveikatos būklę. Iki šiol jaučiamos pandemijos pasekmės – sulaukiama vis daugiau pacientų, kurie kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų.

„Sergantieji širdies ar kraujagyslių ligomis dažnai serga ir lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, cukriniu diabetu, turi širdies ritmo sutrikimų, neretai ir lėtines plaučių ligas, o visa ši puokštė ligų lydima širdies napakankamumo paūmėjimo, reikalauja ilgalaikio stacionaraus gydymo“, – apgailestavo R.Raugelienė.

Pavyzdys: Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai, jų šeimos nariai, kolegos, pacientai, jau 15-ąjį kartą Pasaulinę širdies dieną paminėjo leisdamiesi į dviračių žygį. (Jūrininkų ligoninės nuotr.)

Bijodami skiepytis kenkia sau

Apgailestaujama, kad nemažai vyresnio amžiaus pacientų, kurie patenka į stacionarą dėl paūmėjusių širdies ligų būna nepasiskiepiję nuo Covid 19 ligos. Jie baiminasi galimų komplikacijų po skiepo, lėtinių ligų paūmėjimo.

„Tai klaidinga nuomonė. Šiai pacientų grupei būtina skiepytis, nes jie visada bus imlesni COVID-19 infekcijai, o užsikrėtę sunkiau perneš ligą bei turės didesnę sunkių komplikacijų ir mirties riziką. Nenorėdami skiepytis tokie žmonės daro sau meškos paslaugą“, – įspėjo kardiologė.

Miokardo pažaida COVID-19 infekcijos atveju susijusi su didesne širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų rizika bei blogesnėmis klinikinėmis išeitimis. Šios ligos metu ne tik vyksta tiesioginis širdies raumens pažeidimas, bet dėl masyvaus uždegiminių faktorių išsiskyrimo ir padidėjusio krešėjimo faktorių aktyvumo, formuojasi krešuliai, galintys užkimšti plaučių kraujagysles, širdies smulkiąsias kraujagysles ar kitas kraujagysles. Esant silpnesnei širdies raumens būklei ar pakenktoms kraujagyslėms, tokie pacientai dažnai neišgyvena.

Fizinis aktyvumas – būtinas

Dėl pandemijos suvaržymų, nuolatinio buvimo namuose, sumažėjo pacientų fizinis aktyvumas. Reikšmingai suprastėjo pačių pacientų įsitraukimas į savo ligos kontrolę bei rizikos veiksnių valdymą, o kur dar pandemijos sąlygotas nuolatinis ilgalaikis stresas, negatyvus psichologinis fonas, turintis tiesioginės įtakos bendrai fizinei savijautai. Kad gerai jaustumėmės svarbu ne tik tinkamas ir reguliarus vaistų vartojimas, bet ir nemedikamentinės priemonės: sveika subalansuota mityba, tinkamai parinktas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių vengimas.

Sergantiesiems širdies nepakankamumu per savaitę būtina skirti bent 150, o geriausia – 300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio. Pacientas turėtų mankštintis bent 30 min. per dieną, kartojant 5 dienas per savaitę (pulsas tokiu atveju turėtų būti 30–50 proc. didesnis nei ramybės būsenos). Tinka važiavimas dviračiu, pasivaikščiojimai greitesniu žingsniu, šiaurietiškas ėjimas, plaukimas. Svarbu, kad tai taptų įprastu ir motyvuotu užsiėmimu, nes fizinis aktyvumas svarbus normaliai širdies ir kraujagyslių būklei.

„Tylioji žudikė“ jaunėja

Ne tik sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turi lankytis pas gydytoją. Jauni žmonės taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tokias ligas kaip arterinė hipertenzija – padidėjęs arterinis kraujo spaudimas – ne be reikalo vadinama tyliąja žudike. Su šia sveikatos problema susiduria kas ketvirtas Lietuvos gyventojas.

Pasak R.Raugelienės, ši liga dažnai besimptomė, o ateityje ji gali pridaryti daug bėdų: negydoma arterinė hipertenzija pakenkia širdies, kraujagyslių, inkstų smegenų, akių būklei. Taip didėja miokardo infarkto, insultų, širdies ritmo sutrikimų, inkstų nepakankamumo, širdies nepakankamumo bei mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Laiku pastebėti ligą padeda reguliarus arterinio spaudimo matavimas. Pasimatuoti kraujo spaudimą patariama ir pajutus tokius simptomus: atsiradusį sunkumą pakaušio srityje, galvos svaigimą, mėtymą į šonus, padidėjusį nuovargį. Neturint aparato namuose, šia paslauga galima pasinaudoti vaistinėse. Rekomenduojamas kraujospūdis jaunesniems nei 65 metai – mažiau nei 130/80 mmHg, vyresniems – mažiau nei 140/90 mmHg. Ypač atkreipti dėmesį reikėtų tiems, kurie turi antsvorio, mažai aktyviai juda, serga cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, kurių tėvai ar seneliai turėjo aukštą kraujo spaudimą.

Pastebima, kad arterine hipertenzija serga vis jaunesni žmonės. Kardiologai sulaukia ir dvidešimtmečių pacientų, kuriems padidėjęs kraujo spaudimas nėra tik epizodinis, pavyzdžiui, dėl patiriamo streso ar ilgalaikių neigiamų emocijų.

Genų įtaka – didžiulė

Vienos priežasties atsirasti šiai ligai nėra, jai įtakos turi daug faktorių: antsvoris, sėslus gyvenimo būdas, alkoholio vartojimas, rūkymas, taip pat nustatyta daugiau nei 1500 genų dalių, galinčių turėti įtakos arterinės hipertenzijos išsivystymui.

Arterinės hipertenzijos gydymas – neįsivaizduojamas be gyvensenos korekcijos, kuri visada rekomenduojama, ypač tiems, kurių kraujospūdis yra ribinis ir dar nesiekia pavojingos aukšto kraujospūdžio ribos. Tenka pripažinti, kad įtemptas ir aktyvus gyvenimo tempas, netinkamas darbo ir poilsio režimas, nesveikos mitybos ypatumai ne kiekvienam įveikiamas įššūkis, todėl gana anksti arterinei hipertenzijai koreguoti tenka skirti medikamentus.

Kardiologė kartais susiduria su klaidingu pacientų įsitikinimu, kad mėnesį pavartojus vaistus nuo arterinės hipertenzijos, kraujospūdis vėl taps normalus ir vaistų nebereikės vartoti. Arterinė hipertenzija neišgydoma, mes ją gydome nuolat ir nepertraukiamai vartodami antihipertenzinius vaistus. Reikia nepamiršti laiku pasirūpinti vizitu pas šeimos gydytoją išsirašyti kompensuojamų vaistų, kad gydymas nenutrūktų ir išvengtumėme širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

Koks mano cholesterolis?

R.Raugelienė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – blogojo cholesterolio padidėjimą. Tai nustatyti padeda tik profilaktiškai atliekamas laboratorinis kraujo tyrimas, nes pats žmogus jokių simptomų nejaučia.

Ketvirtadalį cholesterolio žmogus gauna su maistu, o likusiąja dalį organizmas pasigamina pats. Pasigaminęs cholesterolis kraujyje susijungia su baltymu nešėju apolipoproteinu B ir tampa labai mažo tankio lipoproteino cholesteroliu (MTL-C) arba bloguoju cholesteroliu, galinčiu prasiskverbti pro kraujagyslės sienelę ir sukelti aterosklerozę. Šiai ligai progresuojant gali įvykti infarktas, insultas ar kojų arterijų susiaurėjimai.

Kodėl organizme padidėja blogojo cholesterolio, vieno atsakymo nėra. Įtakos turi daugelis faktorių: rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba (kai racione yra pernelyg didelis sočiųjų riebalų ir angliavandenių kiekis), menkas fizinis aktyvumas, diabetas, antsvoris, daugiausia tam įtakos turi genetinis paveldimumas. Cholesterolio kiekį mityba pakoreguoti galima tik 10 proc.

Pasak kardiologės, negalima vienareikšmiškai pasakyti, koks cholesterolio kiekis turėtų būti organizme. Pirmiausia reikia įvertinti žmogaus riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Vienokios tyrimo vertės bus persirgusiems širdies ligomis, turėjusiems infarktą, insultą ar sergantiems krūtinės angina, – šie pacientai priskiriami labai didelės rizikos grupei ir turi būti nuolat gydomi cholesterolį mažinančiais vaistais. Ne visada vienu medikamentu pavyksta pasiekti tikslą, todėl tenka skirti šių vaistų kombinacijas. Skiriami vaistai ne tik mažina cholesterolį kraujyje, bet ir stabilizuoja aterosklerotines plokšteles kraujagyslėse, neleidžia joms įplyšti, pritraukti krešulio ir taip apsaugo nuo pakartotinų išeminių įvykių.

Pacientams, kuriems nustatoma vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, apskaičiuojant pagal jų arterinio kraujospūdžio vertes, cholesterolio koncentraciją kraujyje, rūkymą, gretutines ligas bei vaizdinėmis priemonėmis nustatoma ikiklinikinė aterosklerozė (pvz. padidintas kalcio kiekis širdies vainikinėse kraujagyslėse kompiuterinės tomografijos metodu, randamos aterosklerotinės plokštelės miego arterijose) patartina pradėti gydymą kuo anksčiau ir siekti kuo mažesnių tikslinių MTL-C koncentracijų.

Visiems pacientams, kuriems nustatyta padidėjusi cholesterolio koncentracija, patartina peržiūrėti ir keisti gyvenseną – koreguoti mitybą, nerūkyti, mažinti alkoholio vartojimą, mažinti antsvorį, didinti fizinį aktyvumą.