„Kuo anksčiau pradėsi planuoti karjerą, tuo geriau žinosi, kokius žingsnius žengti, kad pasiektum savo tikslą“, – įsitikinę uostamiesčio mokyklose dirbantys karjeros konsultantai. Moksleiviams jie padeda atrasti save bei rimtai pažvelgti į savo ateitį.

Siekia kurti sistemą

Klaipėdos regiono vyr. karjeros konsultantė Ulijana Petraitienė pasakojo, kad visoje Lietuvoje jau kuris laikas vykdomas projektas „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“, per kurį  siekiama sukurti ir vystyti vientisą karjeros paslaugų sistemą bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo įstaigose. Projektą įgyvendina ir koordinuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Anot jos, pagrindinius projekto darbuotojus galima suskirstyti į dvi grupes. „Pirmajai priklauso karjeros koordinatoriai – asmenys, dirbantys mokykloje ir teikiantys karjeros paslaugas jose. Antroji grupė – karjeros konsultantai – specialistai, priskirti kuruoti ir padėti teikti bei organizuoti karjeros paslaugas mokyklos bendruomenėse“, – sakė U.Petraitienė.

Jos teigimu, šiuo metu Klaipėdos regione dirba 9 karjeros koordinatoriai, kurie prižiūri Klaipėdos regiono mokyklas.

„O iš viso Klaipėdos regiono mokyklose yra įdarbinti apie 145 karjeros koordinatoriai“, – informavo pašnekovė.

Karjera – lyg namo statyba

Kaip teigė Klaipėdos regiono karjeros konsultantė Aušra Augaitienė, pagrindinis karjeros paslaugų tikslas – ugdyti mokinių bendruosius ir karjeros gebėjimus, kurie leistų sėkmingai kurti savo karjerą, padėtų priimti tinkamus sprendimus ateityje.

„Seniau buvo siekiama suteikti mokiniams informaciją apie studijas, atlikti tam tikrus profesinio orientavimo testus, nuvykti į keletą organizacijų ar mokymo įstaigų. Dabar norima ugdyti pačių mokinių savarankiškumą ir gebėjimus, padėsiančius siekti karjeros: padėti pažinti save, karjeros galimybes ar profesijas, suteikti žinių apie karjeros planavimą ar jos įgyvendinimą“, – pasakojo A.Augaitienė.

Pasak jos, moksleivio pasirengimas karjeros keliui – tarsi savo ateities gyvenimo namo statyba. A.Augaitienės įsitikinimu, namo pamatais ir turi tapti tinkamas savęs pažinimas.

„Kai mokinys suvokia savo asmenines savybes, gebėjimus, interesus, analizuoja savo gyvenimo ir karjeros vertybes, pasirinkti jam tampa daug lengviau“, – aiškino pašnekovė.

Rengia karjeros planus

Specialistų teigimu, kita pakopa asmeninės karjeros namo statyboje – mokymas analizuoti profesijas ir išmokti surasti tikslingą informaciją apie karjerą.

U.Petraitienės įsitikinimu, tai – du pagrindiniai gebėjimai, kurie būtini, norint užsitikrinti aiškią ateitį. Pasak jos, juos būtina ugdyti ne tik nuo ankstyvųjų klasių mokykloje, bet ir darželyje.

„O kai jau žinai, koks esi, ko nori, kokios karjeros galimybės ir reikalavimai egzistuoja šiandien – belieka priimti karjeros sprendimą ir suplanuoti, kaip jį įgyvendinti. Tada vyresniųjų klasių mokiniai rengia karjeros planus, kuriuose žingsneliais yra įvardijami sprendimo įgyvendinimo būdai. Belieka siekti užsibrėžtų karjeros tikslų, svajonių ir jas paversti realybe“, – sakė U.Petraitienė.

Darbą išbando patys

Paruoštas karjeros paslaugų spektras mokyklose – labai platus. Specialistai mokymosi įtaigose siūlo savęs pažinimo ir karjeros kompetencijų ugdymo kursą, organizuoja individualias konsultacijas ir vaikams padeda rengti karjeros planus.

„Neapsieiname ir be praktinių užsiėmimų. Pavyzdžiui, mokyklose rengiamos netradicinės karjeros dienos, į kurias atvyksta įvairių profesijų bei mokymosi organizacijų atstovai.

Organizuojami karjeros komandinio darbo renginiai, kai mokiniai atlieka įvairias praktines užduotis, ugdo asmenines ir karjeros kompetencijas“, – pasakojo A.Augaitienė.

Anot jos, ne ką mažiau moksleiviams naudingas ir intensyvus profesinis veiklinimas, kai vyresniųjų klasių mokiniui suteikiama galimybė ne mažiau nei tris dienas pabūti tam tikros profesijos atstovu, susipažinti su darbo specifika ir išbandyti praktines užduotis.

Trūksta bendradarbiavimo

Karjeros paslaugos mokyklose – dar nauja sritis, todėl specialistai akcentuoja ir problemas, kylančias siekiant įskiepyti naujus veiklos metodus.

U.Petraitienė pastebėjo, kad Lietuvoje jaučiamas karjeros konsultantų ir kitų parengtų karjeros specialistų trūkumas. Be to, anot jos, ne visada paprasta užtikrinti nutolusių ir mažų rajonų mokyklų mokinių karjeros konsultavimą.

„Nėra ir aiškios karjeros koordinatorių ir konsultantų darbo veiklos tęstinumo ir finansavimo. Lietuvos moksleivių sąjungos atliktos apklausos duomenimis, karjeros konsultavimas ir ugdymas mokyklose labai reikalingas mūsų jaunimui, tačiau užtikrinti finansavimą ar reglamentuoti šių paslaugų neskubama“, – aiškino Klaipėdos regiono vyr. karjeros konsultantė.

Pasak jos, neretai kyla klausimų, kaip garantuoti visapusišką bendradarbiavimą karjeros ugdyme tarp mokinių, mokytojų, tėvų ir profesinių atstovų.

„Visuomenėje vyrauja požiūris, jog už jaunimą priimti tinkamą ateities karjeros sprendimą turi pati mokykla ir karjeros specialistai. Kartais sunku įtikinti organizacijų atstovus ar tėvelius bendradarbiauti ir prisidėti prie bendrų renginių, skirtų karjeros ugdymui“, – sakė pašnekovė.