Džiaugtis nėra kuo

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, matyti, jog nuo 2019 m. iki pernai smurto atvejų artimoje aplinkoje mažėjo, tačiau su smurto aukomis dirbantys specialistai džiaugtis neskuba.

„Negalėčiau teigti, kad akivaizdžiai tų smurto atvejų artimoje aplinkoje mažėja. Alkoholio problema ir su tuo susijęs smurtavimas išlieka, o dabar ryškėja kita tendencija. Dabar ženkliai daugiau identifikuojama psichologinio smurto. Anksčiau psichologinis smurtas likdavo užribyje, nes jis sunkiau nustatomas ir sunkiau įrodomas. Aukai teisiškai įrodyti psichologinį smurtą vis dar labai sudėtinga“, – teigė D. Puidokienė, kurios vadovaujamo centro veiklos zoną apima Klaipėdos miesto, Palangos ir Neringos teritorija.

Neretas atvejis, kai teisme nukentėjusysis pralaimi bylą, nes nepakanka įrodymų dėl psichologinio smurto.

„Psichologinio smurto, skirtingai nei fizinio, ženklai sunkiau matomi. Sunkiau įrodyti, kad auka išgyvena didelį nerimą, baimę, nesaugumo jausmą. Tokie įrodymai ar specialistų išvados teismui dažnai būna nepakankamos, ir nukentėjęs žmogus pralaimi bylą“, – kalbėjo D. Puidokienė.

Dalia Puidokienė / V. Balkūno / BNS nuotr.

Teroro aukos neatlaiko

Bėda ta, kad visos valstybinės institucijos, turinčios ginti auką, formaliai tarsi įgyvendina įstatymą, tačiau žmogus ir įstatymas neretai yra lyg dvi skirtingos teritorijos.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pastebima, kad nuo 2021 m. ženkliai padaugėjo smurtaujančių moterų.

„Ne paslaptis, moterys irgi smurtauja. Moterys įvardijamos kaip smurtautojos, bet neretai tai būna ilgai užsitęsusio, sisteminio smurto išdava. Ir tai būna gintis, kai ilgai terorizuotos aukos neatlaiko įtampos. Nors tokie dalykai traktuojami kaip smurtas, niekas nesigilina, kad ta smurtautoja pati ilgą laiką gyveno įtampoje ir neištvėrusi davė atkirtį“, – dėstė D. Puidokienė.

Daugėja smurtaujančių vaikų

Ryškėja dar viena tendencija – vaikai ir paaugliai smurtauja prieš suaugusiuosius – tėvus ar senelius.

Įstatymas realybėje neretai negina nukentėjusio žmogaus interesų.

„Smurtas gimdo smurtą. Nieko nuostabaus. Tai problema, kurią labai svarbu spręsti, nes dar po kelerių metų tai atsisuks prieš mus pačius. Reziumuodama negalėčiau teigti, kad smurto atvejų artimoje aplinkoje mažėja. Bet mes pastebime žmonių sąmoningėjimą, jie netoleruoja smurto ir dažniau išdrįsta kreiptis pagalbos“, – pabrėžė D. Puidokienė.

2021 m. atlikta gyventojų apklausa parodė, kad apie 60 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų pagalbos neieško.

Pasak D. Puidokienės, šį tyrimą reikėtų pakartoti, tada būtų galima daryti aiškesnes išvadas dėl smurto atvejų artimoje aplinkoje augimo ar mažėjimo.

Nusikaltimai artimoje aplinkoje

Asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikaltimus artimoje aplinkoje Lietuvoje: 2019 m. tokių buvo 5 022, 2020 m. – 5 815, 2021 m. – 4 478, 2022 m. – 4 388, 2023 m. užfiksuoti 4 333 atvejai.

Klaipėdos apskrityje asmenys, įtariami (kaltinami) padarę nusikaltimus artimoje aplinkoje: 2019 m. – 473, 2020 m. – 566, 2021 m. – 480, 2022 m. – 411, 2023 m. – 393.

Asmenys, nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje: 2019 m. buvo 2 112 (iš jų 148 moterys, 4 nepilnamečiai), 2020 m. – 1 888 (iš jų 132 moterys, tarp jų 2 nepilnametės merginos (14–17 m.)), 2021 m. – 2 080 ( iš jų 210 moterų), 2022 m. – 1 808 (iš jų 179 moterys), 2023 m. – 1 935 (iš jų 227 moterys).

Probacijos tarnybos priežiūroje esantiems asmenims, kurie buvo nuteisti už smurtą artimoje aplinkoje, 2023 m. skirti viešieji darbai (337 žmonėms), laisvės apribojimas – 1 828, bausmės vykdymas atidėtas 640 asmenų, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų – 206 žmonėms, 1 599 nusikaltusiems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, 5 nepilnamečiams paskirta auklėjimo poveikio priemonė.

Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam šalies gyventojui, – 2019 m. – 9,5 litro, 2020 m. – 9,7 litro, 2021 m. – 10,3 litro, 2022 m. – 9,5 litro, 2023 m. – 9,3 litro.

Šaltinis: Statistikos departamentas